Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Didžiulės žvaigždės sprogimas netoli stebimos Visatos pakraščio gali būti pats tolimiausias pavienis objektas, kada nors pastebėtas teleskopu, informuoja BBC. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mokslininkai mano, kad sprogimas, kurį užfiksavo NASA „Swift“ kosminė observatorija, įvyko maždaug 520 mln. metų po Didžiojo sprogimo, t. y., tuomet, kai Visata buvo vos 4 proc. dabartinio amžiaus, o dydžiu ji siekė vos 10 proc. dabartinio dydžio. Tai reiškia, kad sprogimo šviesai Žemę pasiekti prireikė nei daug, nei mažai – 13,17 milijardo metų. Kitaip tariant, užfiksuotasis objektas yra gerokai toliau, nei kuris nors iki šiol žinotas kvazaras ar galaktika. Daugiau naujausio atradimo detalių bus artimiausiu metu atskleista „Astrophysical Journal“ leidinyje. Sprogimas, kurį „Swift“ užfiksavo 2009 balandį, astronomų įvardijamas kaip GRB 090429B (Gamma Ray Burst 2009 04 29). GRB – gama spindulių žybsniai – netikėtas labai galingos šviesos žybsnis, kurio danguje įprastai ir ieško teleskopai. Tokie žybsniai įprastai siejami su itin intensyviais kosminiais procesais – pavyzdžiui didelių žvaigždžių sprogimais. „Tai galėjo būti didžiulės žvaigždės, kurios masė gal net 30 kartų didesnė už Saulės, sprogimas“, – spėja Kalifornijos universiteto profesorius Antotino‘as Cucchiara. Be rekordinio nuotolio, GRB 090429B gali būti ypač įdomus ir kosmologiniu požiūriu. Kad ir kokioje galaktikoje šis žybsnis įvyko, toji galaktika turėtų būti viena pirmųjų galaktikų Visatoje. Nors su turimomis observatorijomis įžvelgti šią galaktiką kol kas yra neįmanoma, ateities tyrėjai bent jau tiksliai žinos, kur nukreipti naujos kartos teleskopų objektyvus. |