Superžemė mūsų kosminiame kieme. Atradimas, purtantis visą mokslo pasaulį

Per pastaruosius 30 metų astronomai atrado daugiau nei 5500 planetų, skriejančių aplink žvaigždes, išskyrus Saulę. Tarp jų, žinoma, yra ir ekstremalių pasaulių – tiek padengtų ledu, tiek padengtų vandenynais ar vulkanine lava. Tačiau toliau ieškoma planetos, kuri tolimoje ateityje galėtų tapti antrąja Žeme. Mokslininkai praneša, kad kandidatė į tokią planetą ką tik buvo atrasta vos 20 šviesmečių nuo Žemės.

Taip, 20 šviesmečių šiuo metu žmonijai yra neįveikiamas atstumas. Čia verta priminti, kad artimiausia mūsų žvaigždė Proxima b yra penkis kartus arčiau, kiek daugiau nei 4 šviesmečius nuo Žemės, o vis dėlto, naudojant šiuo metu turimas technologijas, skrydis iki jos užtruktų kelias dešimtis tūkstančių metų.

Tai nekeičia fakto, kad kosminiu mastu 20 šviesmečių yra tikrai mažas atstumas. Pakanka prisiminti, kad mūsų Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra 100 000 šviesmečių. Iš šios perspektyvos galime teigti, kad mokslininkų atrasta planeta yra mūsų kosminiame kieme.

Aptariama planeta yra HD 20794 d, planeta, besisukanti aplink į Saulę panašią žvaigždę. Mes čia kalbame apie daug didesnę už Žemę planetą, vadinamąją superžemę. Planetos orbitos parametrų matavimai rodo, kad aplink savo žvaigždę apsisukti jai reikia 647 dienų. Tai svarbi informacija, nes reiškia, kad planeta yra savo žvaigždės gyvenamojoje zonoje, t. y. tokiu atstumu, jog planetos paviršiuje gali egzistuoti skystas vanduo. 

Čia verta pabrėžti, kad atradimas pasitvirtino analizuojant per pastaruosius dvidešimt metų surinktus stebėjimų duomenis, kurių metu maždaug prieš dešimt metų buvo aptiktos kitos dvi superžemės, skriejančios aplink šią žvaigždę.

Superžemė, pažymėta raide d, yra uolėta planeta, dvigubai didesnė už Žemę. Galime būti tikri, kad apie ją išgirsime dar ne kartą. Taip yra todėl, kad atstumas nuo Žemės iki šios sistemos, o kartu ir planetos atstumas iki žvaigždės, paverčia ją vienu įdomiausių objektų, kuriuos bus galima tirti naudojant ELT teleskopą, kuris šiuo metu statomas Čilėje.

Mokslininkai teigia, kad 40 metrų skersmens šio teleskopo veidrodis puikiai tiks tyrinėjant ne tik sistemą ir pačią planetą, bet visų pirma šią planetą supančią atmosferą. Astronomai teigia, kad žinomos tik kelios į Žemę panašios planetos, kurios idealiai tinka tyrimams, nors žinome tūkstančius daugiau ar mažiau nutolusių planetų.

Neišvengiamai, kaip visada atradus uolėtą planetą, esančią panašios į Saulę žvaigždės gyvenamojoje zonoje, kyla klausimas, ar planetos paviršiuje jau gali egzistuoti gyvybė. Čia reikia pažymėti, kad turime reikalą su planeta, kurios masė yra daug didesnė nei Žemės, bet taip pat su planeta, judančia elipsine orbita. Tai reiškia, kad ji labai skiriasi nuo Žemės.

Čia pakanka paminėti, kad per vieną pilną orbitą aplink žvaigždę planeta juda nuo išorinės gyvenamosios zonos ribos iki jos vidinės ribos. Tai reiškia, kad vienerius metus planeta gali būti veikiama panašiomis sąlygomis kaip Venera, o po 300 dienų ji taps panašesnė į Marsą. Tačiau išbraukti jos iš gyvybei draugiškų planetų sąrašo neverta. 

Kad ir į ką žiūrėtumėte, vos po kelerių metų galėsime pažvelgti į jos atmosferą ir stebėti ją bet kuriuo metų laiku. Net jei ten nerasime gyvybės, mūsų žinios apie planetų, judančių tokiomis elipsinėmis orbitomis, evoliuciją gerokai padidės.