„100 kartų viršijo Saulės žybsnius.“ Įvyko termobranduolinis sprogimas

Mokslininkai pirmą kartą stebėjo pasikartojantį naujos žvaigždės žybsnį už Paukščių Tako ribų ir užfiksavo, kad jo šviesumas net 100 kartų viršijo Saulės žybsnius, praneša Space.com.

Astronomų teigimu, tokie sprogimai įvyksta dvinarėse žvaigždžių sistemose, kuriose viena iš žvaigždžių yra baltoji nykštukė, o kita – šaltoji žvaigždė, pasiekusi paskutinę evoliucijos stadiją.

„Baltoji nykštukė, kurios dydis panašus į Žemės, tačiau masė artima Saulei, siurbia materiją iš savo palydovės. Ši medžiaga kaupiasi nykštukės paviršiuje, kol galiausiai įvyksta termobranduolinis sprogimas, vadinamas naujos žvaigždės sprogimu“, – aiškina Keele universiteto atstovas Nye Evansas.

Dauguma tokių sprogimų būna vienkartiniai, tačiau kai kurios žvaigždės patiria juos pakartotinai per daugelį metų ar net dešimtmečių. Tokie reiškiniai vadinami pasikartojančiomis novomis.

„Po sprogimo procesas vėl prasideda – materija vėl kaupiasi, kol pasiekiama kritinė riba ir įvyksta dar vienas termobranduolinis sprogimas. Taip ciklas kartojasi“, – paaiškina mokslininkas.

Nors mūsų galaktikoje tokių reiškinių užfiksuota vos keletas, už Paukščių Tako ribų jų yra gerokai daugiau. Daugiausia pasikartojančių novų aptikta Andromedos galaktikoje, o dar keturi atvejai – Didžiajame Magelano debesyje.

„Tokiose sistemose kaip LMC68, novos sprogimo metu išsviedžiama mažiau masės, nei baltoji nykštukė gauna iš savo palydovės. Tai reiškia, kad jos masė nuolat didėja, kol galiausiai pasieks kritinę ribą. Kai ši riba bus viršyta, nykštukė praras gebėjimą išlaikyti savo svorį, sukeldama galingą sprogimą, kuris gali peraugti į supernovą“, – aiškina Evansas.

Mokslininkai kruopščiai stebėjo LMC68 po jos sprogimo 2020 metais ir laukė kito įvykio, kuris užfiksuotas 2024 m. rugpjūtį.

„LMCN 1968-12a yra apie 50 kartų toliau nei mūsų galaktikos naujos žvaigždės sprogimai, todėl jos šviesumas yra maždaug 2 500 kartų mažesnis.

Norint užfiksuoti šį reiškinį, būtina naudoti galingiausius prieinamus teleskopus ir stebėti objektą iškart po sprogimo, o tai trukdo kitoms stebėjimo programoms“, – pabrėžia mokslininkas.

Vis dėlto mokslininkų komandai pavyko identifikuoti cheminius elementus, susidariusius sprogimo metu.

Daugeliu atvejų novas lydi įvairūs cheminiai elementai, kuriuos astronomai vadina metalais – tai bet kuris elementas, išskyrus vandenilį ir helį.

Tačiau LMC68 spektre mokslininkai aptiko ypač ryškų signalą, kurį sukėlė 10 kartų jonizuoti silicio atomai – tam reikėjo milžiniško energijos kiekio.

„Jonizuoto silicio spinduliavimas, 100 kartų ryškesnis už Saulę, yra precedento neturintis reiškinys“, – teigia NOIRLab astronomas emeritas ir vienas iš tyrimo autorių Tomas Geballe.