„Kupina gyvybės.“ Sensacingas atradimas! „Tai proveržis“

Tai jau antras kartas, kai James Webb kosminis teleskopas (JWST) užfiksuoja panašius pėdsakus, tačiau šį kartą duomenys yra daug žadantys nei bet kada anksčiau.

Planeta K2-18b skrieja aplink vėsią raudonąją nykštukę, yra 2,5 karto didesnė už Žemę ir nutolusi 124 šviesmečius. Tačiau dėl pažangių James Webb kosminio teleskopo galimybių mokslininkai gali analizuoti planetos atmosferos cheminę sudėtį iš pro ją sklindančios šviesos. Tokiu būdu jos cheminėje sudėtyje buvo aptikti dimetilsulfido (DMS) ir dimetildisulfido (DMDS) pėdsakai, t. y. junginiai, kuriuos Žemėje gamina jūrų mikroorganizmai.

„Tai yra stipriausias įrodymas, kad gyvybė gali egzistuoti už Žemės ribų. Realiai tai galime patvirtinti per vienerius ar dvejus metus“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Nikku Madhusudhanas.

Be to, jis sakė, kad atmosferoje aptiktų dujų kiekis – tūkstančius kartų didesnis nei Žemėje – gali reikšti, kad K2-18b „tiesiogine prasme knibžda gyvybės“.

Tačiau verta prisiminti, kad dabartiniai duomenys pasiekė vadinamąjį trijų sigmų lygį, arba 99,7 % tikrumą. Tai daug, tikrai daugiau nei 68 % tikrumas, apie kurį kalbėta prieš 18 mėnesių, bet vis tiek nepakanka kalbėti apie atradimą moksliniu mastu, nes tam reikia penkių sigmų lygio (99,99999 %).

Kembridžo komanda net neslepia, kad laukia dar ilgas kelias, todėl jau bendradarbiauja su kitais tyrimų centrais, tikrina, ar aptiktos dalelės gali atsirasti ir dėl nebiologinių procesų. Juolab kad net jei komanda pasieks minėtą penkių sigmų lygį, tai neprilygs gyvybės egzistavimo įrodymui, nes vis tiek kyla šių dujų kilmės klausimas.

Kyla aršūs ginčai dėl K2-18b duomenų interpretavimo – kai kurie mokslininkai mano, kad amoniako trūkumas atmosferoje rodo, kad yra didžiulis vandenynas, galintis jį sugerti. Tačiau kiti teigia, kad tai gali būti lavos vandenynas. Daktaras Nicolas Woganas iš NASA, kurį cituoja BBC, pasiūlė dar vieną teoriją, būtent, kad K2-18b yra dujinis mini milžinas be kieto paviršiaus.

Trumpai tariant, nors mes vis dar negalime atsakyti į vieną iš svarbiausių ir seniausių žmonijos istorijos klausimų, mokslininkai mano, kad esame lūžio taške. Augančios technologinės galimybės ir nauji duomenys, anot jų, suteikia vilties, kad ateinančiais metais pagaliau išsiaiškinsime, ar Visatoje esame vieni.