Legendiniam teleskopui – 35-eri. NASA skelbia naujausius vaizdus (Foto, Video)

Apie tai rašo „ScienceAlert“.

1990 m. balandžio 24 d. Hablo kosminis teleskopas buvo iškeltas į orbitą aplink Žemę daugkartiniu erdvėlaiviu „Discovery“. Ši kosminė observatorija leido astronomams gauti precedento neturinčių duomenų apie Visatą, kuri anksčiau buvo praktiškai nepasiekiama. Nors Hablo teleskopas orbitoje išbuvo 35 metus, jis vis dar padeda mokslininkams atskleisti kosmoso paslaptis.

Tačiau pačioje Hablo teleskopo veikimo pradžioje lukė didelis nusivylimas – mokslininkai atrado, kad jo veidrodis, kurio skersmuo 2,4 metro, turi gamybos defektą. Todėl pirmieji vaizdai nebuvo tokie ryškūs kaip tikėtasi. 1993 m., per pirmąją iš penkių Hablo teleskopo aptarnavimo misijų, astronautai sumontavo įrangą, kuri labai pagerino observatorijos vaizdų aiškumą.

Hubble has spent 35 years in orbit! Celebrate with an array of compelling images recently taken by Hubble: Mars, dramatic views of stellar birth and death, and a magnificent spiral galaxy: https://t.co/EHM3DuAtN6 pic.twitter.com/GDlDOWMFsG

— Space Telescope Science Institute (@SpaceTelescope) April 23, 2025

Nuo tada Hablo stebėjimai padarė perversmą astronomijoje, prisidėdami prie atradimų, susijusių su planetomis už Saulės sistemos ribų, juodosiomis skylėmis, ankstyvosios Visatos prigimtimi ir tamsiąja energija, spartinančia kosmoso plėtimąsi.

Paskutinį kartą Hablo teleskopą astronautai taisė ir atnaujino 2009 m., tačiau tada NASA nustojo naudoti daugkartinius erdvėlaivius (shuttle) kosminiams skrydžiams ir kosminė observatorija be remonto išliko orbitoje 16 metų. Nepaisant to, Hablo teleskopas ir toliau veikia, nors pastaraisiais metais vis dažniau susiduriama su gedimais. Tam tikru momentu dėl šių problemų kosmoso observatorija visam laikui suges.

Hablo teleskopo gimtadienio proga NASA paskelbė keturias nuostabias nuotraukas, kuriose matyti įvairūs kosminiai objektai.

Marso nuotraukos darytos 2024 metų gruodžio 28–30 dienomis, kai Raudonoji planeta buvo arčiausiai Žemės. Nuotraukose matyti ryškiai oranžinė Tharsis plynaukštė ir joje esantys snaudžiantys ugnikalniai, taip pat Marso šiaurinė poliarinė ledo kepurė ir ploni vandens ledo debesys.

Taip pat pernai gruodį Hablo teleskopas nufotografavo nedidelę Rozetės ūko dalį, kurioje formuojasi naujos žvaigždės. Ūkas yra 5200 šviesmečių atstumu nuo mūsų.

Mokslininkai taip pat parodė didesnį Rozetės ūko vaizdą, kad galėtumėte pamatyti, kaip jis atrodo visas.

2025 m. sausį Hablo teleskopas nufotografavo planetinį ūką NGC 2899, esantį už 4500 šviesmečių. Spalvingus dulkių ir dujų debesis sukūrė spinduliuotė ir žvaigždžių vėjai, sklindantys iš vaizdo centre esančios žvaigždės. Planetiniai ūkai susidaro, kai žvaigždės, tokios kaip Saulė, miršta ir išmeta savo išorinius sluoksnius į kosmosą. Šie objektai nėra susiję su planetomis, bet buvo pavadinti taip, nes pirmieji atrasti tokie ūkai astronomams priminė planetas.

Šių metų kovą Hablo teleskopas padarė naują spiralinės galaktikos NGC 5335, esančios maždaug už 225 mln. šviesmečių, nuotrauką. Palyginimui, atstumas nuo Žemės iki mūsų Paukščių Tako galaktikos centro yra maždaug 26 000 šviesmečių. Galaktikos NGC 5335 centre matoma ryški struktūra, vadinama juosta, kurioje yra keletas ryškiausių žvaigždžių. Spartaus žvaigždžių formavimosi sritys matomos ir galaktikos spiralinėse atšakose.