Po 53 metų. 500 kg. Sovietų zondas rėšis į Žemę. „Niekas nežino kur“

Misija žlugo, o erdvėlaivis taip ir nepaliko Žemės orbitos. Praėjus 53 metams po paleidimo, zondas grįžta į pasaulio dėmesio centrą. Artimiausiomis savaitėmis „Kosmos 482“ nusileidimo modulis turėtų atlikti nevaldomą grįžimo į Žemę manevrą. Neįmanoma pasakyti, kur jis nukris.

Ne visos kosminės misijos yra sėkmingos. Iš Žemės paleisti erdvėlaiviai ne visada pasiekia savo tikslą. Taip buvo su sovietiniu erdvėlaiviu „Kosmos 482“, kuris buvo paleistas aštuntajame dešimtmetyje ir turėjo nugabenti nusileidimo modulį į Venerą. Dabar tai kelia realią grėsmę Žemei.

„Kosmos 482“ misija prasidėjo 1972 m. kovo 31 d. Tuomet sovietai paleido erdvėlaivį, kuris turėjo skristi į Venerą, kur vėliau turėjo būti nuleistas itin tvirtas nusileidimo modulis. Tikslas niekada nebuvo pasiektas.

Sovietų zondas paleidimo metu susidūrė su problemomis ir taip ir nepaliko Žemės orbitos. Gedimo priežastis buvo per anksti išsijungusi viršutinė pakopa. Buvo nustatyta, kad tai įvyko dėl neteisingai nustatyto laikmačio.

Dėl to projektas buvo pavadintas „Kosmos 482“. Tai buvo įprasta praktika sovietinėms misijoms, kurios liko Žemės orbitoje. Po pakilimo zondas subyrėjo į keturis fragmentus, o du iš jų nukrito virš Ašbertono, Naujojoje Zelandijoje. Tai įvyko vos po dviejų dienų nuo paleidimo. Tačiau nusileidimo modulis liko orbitoje.

Praėjo 53 metai nuo „Kosmos 482“ misijos paleidimo, tačiau erdvėlaivis vėl apie save priminė pasauliui. Olandų palydovų sekimo specialistas Marco Langbroekas teigia, kad yra didelė tikimybė, jog orbitoje vis dar esantis Veneros nusileidimo modulis netrukus atsitrenks į Žemę. Manoma, kad tai įvyks gegužės antroje pusėje.

Kadangi šis nusileidimo modulis buvo sukurtas taip, kad atlaikytų atšiaurias Veneros atmosferas, yra nemaža tikimybė, kad jis išgyvens sugrįžimą į Žemę sveikas, aiškina Marco Langbroek.

Modulis yra didelis, sveriantis beveik 500 kilogramų. Be to, jo konstrukcija yra labai tvirta. Juk jis turėjo iškęsti patekimą į pragarišką Veneros atmosferą. Todėl jis gali nevisiškai sudegti atmosferoje, o fragmentai nukris ant Žemės.

Kol kas nežinoma, kur sovietinis nusileidimo modulis pateks į Žemės atmosferą ir, atitinkamai, kur gali nukristi jo nuolaužos. Gali būti, kad bus bandoma juos atgauti, o tai bus vertingas informacijos šaltinis projektuotojams. Modulis kosmose praleido daugiau nei pusę amžiaus ir bus galima pabandyti įvertinti jo patvarumą.

Tai ne pirmas kartas, kai prognozuojama, kad „Kosmos 482“ misijos nusileidimo modulis nukris į Žemę. Jau 2018 m. rusų astronomas Pavelas Šubinas apskaičiavo, kad erdvėlaivis suduš 2023–2025 m. Vėlesnės analizės patikslino šias ankstesnes prognozes ir tikimybė buvo nustatyta maždaug 2025–2026 m.