Rusai prarado jo kontrolę. Į Žemę krenta branduolinis objektas

Ir taip rizikingos idėjos baigiasi. Prieš kelerius metus Rusija į Žemės orbitą paleido palydovą, kuris, kaip sklandė gandai, buvo susijęs su idėja siųsti į kosmosą branduolinius ginklus, galinčius kelti grėsmę kitiems Žemės orbitoje skriejantiems palydovams. Rusija ne kartą neigė, kad palydovas neša branduolinį įtaisą, nors stebėjimai nepatvirtino „Roskosmos“ atstovų teiginių apie misijos tikslą. Dabar aiškėja, kad palydovas greičiausiai sudužo ir jo valdytojai prarado jo valdymo kontrolę.

Žinoma, kalbame apie palydovą, kataloguotą numeriu „Kosmos 2553“, kuris skrieja aplink Žemę radiacijos juostose 2000 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Už situacijos Žemės orbitoje stebėjimą atsakingos tarnybos ką tik pranešė, kad palydovas chaotiškai juda savo orbitoje ir tikriausiai sukasi nevaldomai.

Verta pabrėžti, kad „Kosmos 2553“ palydovo elgesys buvo nuolat stebimas nuo jo paleidimo 2022 m., tiek JAV gynybos agentūrų, tiek nepriklausomų stebėtojų.

Oficialiai Rusija teigia, kad palydovas buvo sukurtas prietaisams išbandyti didelės radiacijos aplinkoje. JAV kosmoso vadovybė ne kartą ginčijo šį paaiškinimą, pabrėždama, kad palydovo elgesys jokiu būdu neatitinka mokslinę misiją vykdančių palydovų elgesio. Be to, daugelis analitikų reiškia susirūpinimą, kad palydovas gali turėti branduolinę galvutę, kuri galėtų sunaikinti Rusijai priešiškus palydovų tinklus.

Naujausi komercinės palydovinio sekimo bendrovės „LeoLabs“ radarų duomenys patvirtina nepastovų palydovo elgesį, o tai reikšmingai rodo, kad rusai jo nebekontroliuoja.

Neįprasta palydovo vieta 2000 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus dar labiau sustiprina įtarimus dėl objekto paskirties. „Kosmos 2553“ misijos nesėkmė gali būti rimtas smūgis Rusijos kosmoso militarizacijos programai. Tai puikus pavyzdys, kokia rizika susijusi su bet kokio ginklo dislokavimu Žemės orbitoje.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos kosmoso programa kritikuojama dėl savo karinių aspektų. 2021 m. Maskva atliko netikėtą priešpalydovinės sistemos (ASAT) bandymą, paleisdama raketą iš Žemės paviršiaus į neveikiantį Rusijos palydovą. Dėl susidūrimo neaktyvus palydovas buvo sunaikintas ir virto nuolaužų debesimi, kuris netrukus po incidento kėlė tiesioginę grėsmę Tarptautinėje kosminėje stotyje buvusių astronautų ir kosmonautų gyvybėms. Padėtis buvo tokia rimta, kad visai kosminės stoties įgulai buvo įsakyta apsivilkti skafandrus ir įsėsti į „Sojuz“ bei „Crew Dragon“ erdvėlaivius bei ruoštis atsijungimui nuo stoties ir evakuacijai į Žemę.

Tačiau čia reikėtų pabrėžti, kad panašius priešpalydovinių ginklų bandymus per daugelį metų taip pat atliko Kinija ir Jungtinės Valstijos. Kiekvieną kartą toks bandymas sulaukdavo pasmerkimo iš kitų orbitoje esančių žaidėjų.

Per pastarąjį dešimtmetį į orbitą buvo paleista tūkstančiai naujų palydovų. Per ateinantį dešimtmetį ten greičiausiai bus paleista dar dešimtys tūkstančių palydovų. Bet kokios orbitoje esančios kovinės galvutės sprogimas gali sukelti pasaulinę krizę ir sunaikinti didžiulę ekonomikos dalį, kuri šiandien negali išsiversti be interneto ir palydovinio ryšio.

Belieka tikėtis, kad „Kosmos 2553“ palydovo gedimas bent kuriam laikui atgrasys besikuriantį karinį kosmoso sektorių nuo kosmoso apginklavimo.