Žemė ir kosmosas
.
(0)
2025-06-06
1
Japonijos bendrovės „ispace“ nusileidimo moduliui „Resilience“ birželio 5 d. nepavyko sėkmingai nusileisti Mėnulyje ir jis greičiausiai sudužo. Jei nusileidimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis privatus Japonijos modulis, sėkmingai nusileidęs Mėnulyje. Tai jau antroji nepavykusi „ispace“ Mėnulio misija.
(0)
2025-06-04
2
Ši ilgalaikė Veneros stebėjimo programa vadinama trumpiniu CLOVE (Chasing the Long-term Variability of Our Nearest Neighbor Planet Venus).
(0)
2025-06-03
2
Kinija žengė reikšmingą žingsnį kosminės technologijos ateities link – paleista pirmoji dirbtinio intelekto (DI) superkompiuterių „žvaigždyno“ palydovų grupė, praneša LiveScience. Šis projektas leis duomenis apdoroti ne Žemėje, o tiesiogiai orbitoje.
(0)
2025-05-29
2
Žemės orbitoje dar niekada nebuvo tiek daug palydovų, kiek yra dabar. Tai daugiausia lėmė didžiulių palydovų grupių, tokių kaip SpaceX Starlink, atsiradimas. Tačiau agresyvi išorinė aplinka ir Saulės žybsniai neigiamai veikia palydovų tarnavimo laiką, o tai, turint omenyje didžiulę palydovų grupę, kelia ypatingą susirūpinimą, nes vienu metu sutrumpėja daugelio aparatų eksploatacijos laikotarpis.
(0)
2025-05-28
7
„Starship“ yra didžiausia istorijoje ir šiuo metu pasaulyje naudojama raketa, kurią pastatė Elono Musko įmonė. Ji ką tik atliko devintąjį skrydį.
(0)
2025-05-23
2
Vertingi Mėnulio mėginiai, kuriuos 2020 m. į Žemę atgabeno Kinijos misija „Chang'e 5“, pagaliau buvo perduoti tarptautiniams mokslininkams – tačiau dėl teisės aktų JAV įsikūrusiems mokslininkams sunku gauti bet kokią medžiagą.
(3)
2025-05-22
-3
„Roskosmos“ ir Kinijos nacionalinė kosmoso administracija bendrame memorandume paskelbė, kad Kinijos ir Rusijos Mėnulyje kartu statoma automatizuota atominė elektrinė pradės veikti 2035 m. Ji bus Tarptautinės mėnulio tyrimų stoties (ILRS, International Lunar Research Station) dalis.
Į Marsą 198 000 km/val. greičiu! Žmonija dar nėra to mačiusi. Revoliucinis projektas įgauna pagreitį
(1)
2025-05-20
22
XXI amžiuje žmonija norėtų žengti ant Marso paviršiaus. Zondai, orbitiniai moduliai, nusileidimo moduliai, marsaeigiai ir net dronai tyrinėja Raudonosios planetos paviršių jau pusę amžiaus. Tačiau mums vis dar trūksta bent vieno žmogaus, kuris pagaliau pasiektų Marsą. Tačiau problema ta, kad Marsas yra toli, o kelionė į vieną pusę naudojant įprastinius variklius truktų 6–8 mėnesius. Kol mokslininkai nesukurs naujos varymo sistemos, kuri gerokai sutrumpins kelionės į Marsą laiką, pilotuojamos misijos vykdymo tikimybė bus maža.
