Lietuvių kurtas kosminis palydovas tyrinės Venerą

Korėjos bazinių mokslų institutas (IBS) pasirinko Lietuvos įmonę Kongsberg NanoAvionics (NanoAvionics), pasaulinę lyderę mažųjų palydovų gamybos ir misijų paslaugų srityse, pagaminti palydovą pirmajai pasaulyje ilgalaikei Veneros tyrimo misijai. Šis projektas stebės Venerą iš žemosios Žemės orbitos, teigiama pranešime spaudai.

Ši ilgalaikė Veneros stebėjimo programa vadinama trumpiniu CLOVE (Chasing the Long-term Variability of Our Nearest Neighbor Planet Venus). Pirmasis palydovas CLOVESat-1, kurį gamins NanoAvionics, bus paleistas į kosmosą 2026 metais. IBS planuoja paleisti po naują palydovą kas trejus metus per 15 metų laikotarpį, kad Veneros stebėjimai apimtų bent vieną pilną saulės aktyvumo ciklą (11 metų).

CLOVESat-1 tirs Veneros atmosferos pokyčius ilguoju laikotarpiu: debesų viršūnių aukštį, debesų vertikalią struktūrą, dujinio sieros dioksido kiekį ir kitas atmosferines medžiagas.

Palydovo duomenys padės tyrėjams sekti sunkiai pastebimus atmosferos pokyčius ir per 15 metų suteiks vertingų įžvalgų apie Veneros klimato raidą. Šie duomenys gali padėti mokslininkams geriau suprasti vulkaninį aktyvumą, saulės ir atmosferos sąveiką bei planetų klimato pokyčius, bei kaip planeta, kuri kadaise buvo panaši į Žemę, tapo nepalanki gyvybei.

Lee Yeon Joo, IBS planetų atmosferų grupės vyriausioji tyrinėtoja, sakė:

„Šios misijos tyrimų įranga buvo sukurta Pietų Korėjoje ir parodo mūsų šalies augančius gebėjimus planetų mokslų srityje. Su NanoAvionics pagalba ir jų patikima mažųjų palydovų platforma, mes rinksime nuolatinius duomenis, kurių nebuvo galima surinkti ankstesnių misijų metu. Tyrimai padės mums geriau suprasti Veneros atmosferos pokyčius, jos klimatą ir kaip jis skiriasi nuo Žemės. Kviečiame kosmoso tyrimuose ir duomenų analizėje bendradarbiauti ir kitus mokslininkus. CLOVE misijų surinkti duomenys bus paskelbti viešai.“

CLOVESat-1 palydovas turės prietaisus, kurie fiksuos šviesą nuo ultravioletinių iki artimųjų infraraudonųjų spindulių keturiuose pasirinktuose bangos ilgiuose ir iš viso aštuoniuose kanaluose, įskaitant poliarizacijos filtrus. Duomenys bus lyginami su žemės observatorijų duomenimis.

Atle Wøllo, Kongsberg NanoAvionics generalinis direktorius, sakė:

„Ši misija yra dar vienas kosmoso tyrimų pavyzdys, kur maži palydovai vaidina vis svarbesnį vaidmenį papildant didžiųjų misijų veiklas. Mes jau matėme tai rentgeno spinduliuotės astronomijoje, kur NanoAvionics sukurti mažieji palydovai teikia vertingus duomenis kartu su pagrindinėmis observatorijomis, užpildydami svarbius stebėjimų plyšius ir suteikdami daugiau duomenų.

„Mūsų palydovų platformos jau naudojamos daugiau nei 20-yje mokslinių misijų visame pasaulyje – nuo medžiagų savybių tyrimų kosmose iki Žemės mokslų ir astrofizikos. CLOVESat-1 išplės mūsų palydovų pritaikomumą planetų tyrimuose.“

Nuoseklus ir ilgalaikis stebėjimas su tolesniais CLOVESat palydovais sutaps su būsimomis NASA ir ESA Veneros misijomis DAVINCI, VERITAS ir EnVision. Kol šios misijos rinks aukštos raikšos duomenis apie planetą iš arti, CLOVESat stebėjimai suteiks duomenų apie planetą globaliu mastu.