Per valandą bus galima išvysti 100 meteorų

Kaip pasakojo astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas krintančiomis žvaigždėmis vadinami meteorai – tai buvusios kometos liekanos, kurios skrieja orbita aplink Saulę. Kai Žemė tą orbitą kerta, liekanos pakliūva į atmosferą, ten įkaista ir sudega, taip sukurdamos krintančios žvaigždės įspūdį.

„(Nuo ketvirtadienio) bus galima stebėti Perseidų meteorų lietų, kurio radiantas yra Persėjo žvaigždyne. Pats maksimumas turėtų būti naktį iš penktadienio į šeštadienį. Tuomet žmonės turėtų suskaičiuoti iki šimto meteorų per valandą“, – Lietuvos radijui teigė J. Kaspariūnas.

Anot jo, geriausiai meteorų lietų stebėti prieš rytą, apie 3–4 valandą, kai Persėjo žvaigždynas pakyla aukščiausiai.

„Gaila, bet šiemet truputį trukdys Mėnulio pilnatis, kuri apšvies dangų, todėl bus matoma mažiau meteorų. Bus galima pastebėti tik pačius ryškiausius“, – sakė astronomijos mėgėjų klubo vadovas.

Pasak jo, naktį pakėlus akis į dangų galima išvysti ne tik žvaigždes.

„Galima pamatyti Tarptautinę kosminę stotį, kuri gana įspūdingai matoma skrendanti danguje. Ją bus galima pamatyti ir ketvirtadienio, ir penktadienio vakarą“, – pasakojo J. Kaspariūnas, o tikslesnių duomenų, kada stotis skris virš Lietuvos teritorijos, patarė ieškoti internetinėse duomenų bazėse.

Anot astronomo mėgėjo, nakties danguje galima pastebėti ir skriejančius palydovus. „Naktį galima jų daug pamatyti, judančių įvairiomis kryptimis. Kai kurie net sublyksi, kai nuo jų antenų atsispindi Saulė. Kartais jie keliauja grupėmis, pavyzdžiui, skrenda trys, išsidėstę trikampiu“, – aiškino jis.

Pasak J. Kaspariūno, plika akimi galima pamatyti tik pačius ryškiausius objektus: planetas, ryškesnes žvaigždes, Paukščių Taką, artimiausią Paukščių Takui galaktiką – Andromedą.

„Norint žiūrėti į tolimesnius objektus, reiktų žiūronų ar mažo galingumo teleskopą. Jais galima įžiūrėti ūkus, spiečius, kitas galaktikas“, – sakė jis.

Astronomas pastebi, kad vienas geriausiai lietuviams pažįstamų objektų danguje – Grįžulo ratai.

„Visų pirma, jis labai ryškus ir matomas ištisus metus, niekada nenusileidžia už horizonto. Kada beišeitume į lauką giedrą naktį, juos pamatysime. Dėl to tikriausiai žmonės ir įsimena. Be to, nuo Grįžulo ratų lengviausia surasti Šiaurinę žvaigždę, ką kiekvienas irgi turbūt moka padaryti“, – kalbėjo J. Kaspariūnas.