Įdomiausi 2011 metų radioteleskopų projektai (Foto)

Liepos mėnesį į kosminę erdvę paleistas naujas Rusijos radioteleskopas „Spektr-R“ iš mirties taško pajudino seniai planuotą „RadioAstron“ projektą. Radioteleskopas „Spektr-R“ dirbs beveik tiek pat nutolęs nuo Žemės, kaip Mėnulis.

Nepaisant to, kad teleskopas santykinai mažas – jo skersmuo „tik“ 10 metrų, astronomai jį susinchronizuos su Žemėje stovinčiomis antenomis ir taip suskurs 30 Žemių pločio radijo anteną, kurios skiriamoji geba 10000 kartų viršys kosminio Hablo teleskopo.

2. Vandenilio skleidžiamos radijo bangos, kurios jau egzistavo besiformuojant pirmosios žvaigždėms ir galaktikoms, Žemę pasiekia pačiomis ilgiausiomis radijo bangomis, todėl iki šiol nebuvo išsamiai tirtos. Mat norint priimti ilgas radijo bangas, reikia didelio diametro antenų arba jų masyvų. Kol kas mokslininkai labiau orientavosi į pakankamai nedidelio diametro antenas, galinčias priimti aukštų ir labai aukštų dažnių signalus.

Šiais metais startuoja LOFAR (angl. LOw Frequency ARray) projektas, kuris skirtas išsamiam ilgųjų bangų tyrimui. Antenų tinklas Olandijoje ir kitose Europos šalyse ištisus metus be pertraukos registruos vandenilio spinduliavimą ir suteiks neįkainuojamos medžiagos moksliniams tyrimams.

Plačiau apie LOFAR projektą mes jau rašėme šiame straipsnyje.

3. Gegužę pradėjo darbą pirmosios LWA (angl. Long Wavelength Array) antenų stotys. Kiekvienoje stotyje (jų daugiausia yra Naujojoje Meksikoje) yra 256 antenos. Kaip ir LOFAR, LAW tirs mažai nagrinėtus žemus radijo spektro dažnius, kurie susiformuoja ne tik dėl vandenilio atomų ankstyvojoje Visatoje, bet ir labai energingoms elementariosioms dalelėms skrodžiant Žemės atmosferą, arba neutrinams rėžiantis į Mėnulį.

4. Vėliau šiais metais pradės darbą Atakamos didysis milimetrinis masyvas Čilėje. Šis masyvas sudarytas iš 12 metro skersmens judančių antenų. Šios antenos registruos milimetrinę spinduoliuotę, kuria bus tiriamas žvaigždžių susiformavimas, tarpgalaktinių dulkių evoliucija, planetų formavimosi vietos šalia žvaigždžių.

5. Sausį prasidėjo Penkių šimtų metrų aperturos sferinio radioteleskopo FAST statyba Kinijoje, Guizhou provincijoje. Tai bus didžiausias monolitinis radioteleskopas pasaulyje, po statybų pabaigos 2016 metais aplenksiantis 305 metrų Arecibo radijo teleskopą.

Plačiau apie šį radioteleskopą mes jau rašėme šiame straipsnyje.