Astronomai atrado planetą iš deimanto (Video)

Tarptautinė tyrėjų grupė pirmiausia aptiko pulsarą PSR J1719-1438 ir ėmė jį atidžiai stebėti Češyro observatorijos (Cheshire) teleskopu. Stebėjimų rezultatai bylojo, jog pulsarą savąja gravitacija veikia kažkoks aplink jį besisukantis kūnas. Pulsarai – itin maži (vos keliasdešimties kilometrų skersmens), tačiau nepaprastai tankūs ir nesuvokiamai greitai aplink savo ašį besisukantys kolapsavusių žvaigždžių branduoliai, periodiškai skleidžiantys radijo bangų impulsus. Australijos, Vokietijos, Italijos ir JAV mokslininkų kolektyvas mano, jog „deimantinė planeta“ yra tai, kas liko iš kadaise masyvios žvaigždės, kurios medžiagą susiurbė pulsaras. Aplink pulsarą skriejančio deimantinio kūno skersmuo – 64 tūkst. km. Tiesa, didžiulis brangakmenis yra labai arti pulsaro – nedaug trūksta, jog per minutę aplink savo ašį 10 tūkst. kartų apsisukantis, 1,4 Saulės masės pulsaras savo galinga gravitacija suplėšytų 64 tūkst. km skersmens deimanto grynuolį į skeveldras. „Panašu, jog aptiktuosius buvusios žvaigždės palaikus sudaro daugiausia anglis ir šiek tiek deguonies, nes iš lengvesnių cheminių elementų (pvz., vandenilio ir helio) sudaryta žvaigždė būtų per didelė, jog atitiktų orbitinius parametrus“, – tvirtina vienas iš tyrėjų Maiklas Keitas (Michael Keith).

Aplink pulsarą skriejančio objekto tankis leidžia manyti, jog kūnas yra kristalinio būvio, ir didžioji šio kosminio kūno dalis savo konsistencija yra analogiška deimantui. Pulsaras PSR J1719-1438 ir aplink jį besisukantis kristalinis kūnas yra Paukščių tako galaktikos žvaigždžių telkinyje, kurį galima surasti Lietuvos danguje pavasario bei vasaros mėnesiais matomame Gyvatės žvaigždyne, ir kuris nuo Žemės nutolęs per 4 tūkst. šviesmečių.

Pulsaro skleidžiamų radijo signalų moduliacijos apie jį lydinčią deimantinę planetą mokslininkams atskleidė nemažai informacijos. Deimanto luitas pulsarą apskrieja per dvi valandas ir dešimt minučių, o pulsarą ir deimantinį jo palydovą skiria vos 600 tūkst. km atstumas – tai yra truputį mažiau už mūsų Saulės skersmenį.

Nepaisant gana mažų matmenų, deimantinė planeta savo mase gerokai pranoksta Jupiterį. Astronomai mano, kad panašios konsistencijos kompanionų gali turėti maždaug 70 proc. milisekundinių pulsarų (angl. – „milisecond pulsar“). Tyrėjai taipogi yra linkę manyti, jog būtent tokie lydintys ir kadaise žvaigždėmis buvę kosminiai kūnai, atiduodami savo medžiagą, seniems, mirusiems pulsarams suteikia nepaprastai greitai besisukančio milisekundinio pulsaro būvį.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com