Dėl Marso zondo gedimo kalta kosminė spinduliuotė

„Du zondo kompiuterinės sistemos elementai persikrovė tuo pačiu metu ir persijungė į budėjimo režimą“, – teigė Rusijos kosmoso agentūros vadovas Vladimiras Popovkinas.

„Labiausiai tikėtina gedimo priežastis – didelio krūvio kosminių dalelių poveikis“, – pridūrė jis.

Tačiau ekspertai abejoja V. Popovkino paaiškinimais.

Šaltinis kosmoso pramonėje „RIA Novosti“ teigė, esą „visiškai juokinga“ teigti, kad zondo kūrėjai neatsižvelgė į kosminės radiacijos, nuolat bombarduojančios Žemės atmosferą, poveikį.

„Jie konstravo ne dulkių siurblį, o kosminį laivą, kuris turėjo skristi agresyvioje visatos aplinkoje, tad neįmanoma, kad jie į tai neatsižvelgė“, – teigė šaltinis.

Nepilotuojamas zondas, paleistas lapkričio 9 dieną, turėjo nukeliauti į didžiausią Marso palydovą Fobą ir iš jo pargabenti dirvožemio pavyzdžių. Tai turėjo būti pirmas žingsnis Rusijai rengiantis į Marsą nuskraidinti žmogų. Tačiau zondas taip ir nepaliko žemosios Žemės orbitos, pamažu leidosi vis žemiau, o sausio 15 dieną nukrito kažkur virš Ramiojo vandenyno, nors apie jo baigtį „Roskosmos“ detalesnės informacijos taip ir nepateikė.

Pasak NASA, nuo 7 dešimtmečio nesėkmingai baigėsi visi 17 rusų bandymų iš arti tirti Marsą. Paskutinysis (neskaitant incidento lapkritį), nutiko 1996 metais, kai paleidimo metu Rusija prarado palydovą „Mars-96“.

Anot V. Popovkino, raketą konstravusi gamykla jau nubausta už padarytas klaidas.

„Atlikdami tokio didelio masto ir ilgą darbą, jie turėjo atsižvelgti į kosmoso poveikį tarpplanetinės stoties įrangai“, – kalbėjo „Roskosmos“ vadovas.

Dar viena galima nesėkmės priežastis – defektų turėjusios mikroschemos, importuotos iš užsienio, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Importuotų mikroschemų naudojimas nėra tik mūsų problema“, – sakė V. Popovkinas ir pridūrė, kad NASA ir JAV Saugumo departamentas taip pat sunerimęs dėl nelegalaus šių produktų importo.

Vyriausybinė komisija atmetė galimybę, kad kosminė misija nesėkme baigėsi dėl „išorinio ar užsienio poveikio“ kosminiam aparatui bei paneigė versiją, kad taip nutiko dėl Ramiajame vandenyne esančio JAV radaro paskleistos elektromagnetinės emisijos.

V. Popovkinas taip pat patvirtino, kad kitas astronautų skrydis į Tarptautinę kosminę stotį, turėjęs vykti kovo 30 dieną, dėl „Sojuz“ kapsulės bandymo metu nustatytų trūkumų bus atidėtas mėnesiui.

„Greičiausiai paleidimas bus nukeltas mėnesiui, į balandžio pabaigą“, – teigė jis ir pridūrė, kad oficiali data bus nustatyta ketvirtadienį, pasitarus su NASA.

Kiek anksčiau pilotuojamų skrydžių programai „Roskosmos“ vadovaujantis Aleksejus Krasnovas teigė, kad per bandymus nustatyta, jog „Sojuz TMA-04M“ kosminio laivo kasulė, kurioje astronautai grįžta į Žemę, yra nehermetiška.

Taigi artimiausios misijos metu ji bus pakeista kita, kuri turėjo būti naudojama gegužės 30 dieną planuotam startui. Dėl šios priežasties ir jį teks atidėti.