Atrasta ketvirtoji potencialiai gyvenama planeta

Mokslininkai analizavo Europos Pietų observatorijos duomenis apie žvaigždę GJ 667C – M klasės nykštukę, skleidžiančią daug mažiau šilumos nei Saulė. Tačiau arti žvaigždės skrieja mažiausiai trys planetos, o viena jų, atrodo, yra pakankamai arti, tad sugeria maždaug tiek pat šviesos ir energijos, kaip ir Žemė, turi panašią paviršiaus temperatūrą, o galbūt ir vandens.

Naujoji kietoji planeta GJ 667Cc aplink žvaigždę apskrieja per 28,15 dienų, o tai reiškia, kad jos metai apytikriai prilygsta vienam Žemės mėnesiui. Jos masė mažiausiai 4,5 karto didesnė nei mūsų planetos, teigiama leidinyje „Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame tyrime.

„Ši planeta yra naujoji iš geriausiųjų kandidačių, kuriose galėtų egzistuoti skystas vanduo ir mums įprasta gyvybė“, – teigė Guillemas Anglada-Escude, kuris tyrimą atliko dirbdamas Carnegie mokslo institute, o po to perėjo į Gottingeno universitetą Vokietijoje.

Tačiau teorijos apie vandenį negalima patvirtinti tol, kol astronomai daugiau nesužinos apie planetos atmosferą.

Tarp kitų planetų, skriejančių aplink tą pačią žvaigždę, kuri pati yra trijų žvaigždžių sistemos dalis, gali būti dujinė milžinė ir dar viena superžemė, kurios orbitinis periodas – 75 dienos. Tačiau norint tai patvirtinti, dar reikia papildomų stebėjimų.

Kai kurie ekspertai abejoja, kad M klasės žvaigždės nykštukės galėtų turėti gyvybei tinkamų planetų, nes jos yra per blankios. Be to, jose būna daug žybsnių, galinčių planetoms pasiųsti mirtiną spinduliuotės dozę.

Ir nors šioje žvaigždėje, GJ 667C, daug mažiau elementų, sunkesnių už helį (tokių, kaip geležis, anglis ir silicis) nei Saulėje, galimybės žadina astronomų entuziazmą.

„Tikėtasi, kad ši žvaigždė bus mažai tikėtina kandidatė planetoms turėti. Tačiau jos yra ir skrieja aplink labai netolimą, nedaug metalų turintį labiausiai galaktikoje paplitusio žvaigždžių tipo pavyzdį“, – teigė tyrimo bendraautorius Stevenas Vogtas, Kalifornijos universiteto Santa Kruze astronomijos ir astrofizikos profesorius.

„Šios planetos atradimas leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje turėtų knibždėte knibždėti milijardai potencialiai gyvybei tinkamų kietų planetų“, – pridūrė jis.

Prancūzijos astronomai praėjusių metų gegužę pranešė apie pirmąją egzoplanetą, Gliese 581d, turinčią gyvybei reikiamas sąlygas. Ją nuo Žemės skiria apie 20 šviesmečių.

Kaip jau taipogi esame pranešę, rugpjūtį šveicarų astronomai pranešė apie kitą, už 36 šviesmečių esančią planetą, HD 85512 b, kuri, kaip manoma, yra gyvybei tinkamoje zonoje.

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė apie pirmąją savo rastą planetą, Kepler 22b, esančią už 600 šviesmečių.

Nors praktinių atradimų nėra, tačiau ne sykį atlikus labai kruopščius kompiuterinius modeliavimus, mokslininkai yra priėję išvadą, jog Žemės tipo planetų turi būti ir artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro alfos sistemoje.