Verslininkas: kelionė į Marsą ir atgal bus įperkama „vidutiniam“ piliečiui

Bendrovės „SpaceX“ generalinis direktorius tvirtina, kad jis galų gale sugalvojo kaip tai padaryti ir pareiškė daugiau detalių pateiksiąs vėliau šiais metais arba kitų metų pradžioje.

E. Muskas yra vienas iš komercinių NASA partnerių, kuriančių krovinių ir įgulos gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį sistemas. Šiam tikslui jo bendrovė sukūrė savo raketą ir kapsulę. Tikimasi, kad „Falcon 9“ raketa-nešėja ir „Dragon“ kapsulė visas savo galimybes pademonstruos kitą mėnesį, kuomet atliks trumpą nepilotuojamą skrydį iki objekto orbitoje.

Verslininkas iš Kalifornijos tvirtina, kad svarbūs technologiniai pasiekimai smarkiai mažina skrydžių į kosmosą kaštus – mažina taip, kad netrukus Raudonoji planeta taps finansiniu požiūriu realistišku kelionės tikslu.

„Turiu daugkartinio naudojimo raketinio transporto sistemos susisiekimui tarp Žemės ir Marso viziją. Labai svarbu tai, kad šioje vizijoje numatyta galimybė pasipildyti kuro atsargas Marse, kad nereikėtų grįžimui reikalingo kuro gabentis keliaujant į Marsą. Visa sistema turi būti daugkartinio naudojimo – niekas neišmetama. Tai labai svarbu, nes tuomet kelionės kaštus sudaro tik kuras“, – sakė verslininkas.

„Visą strategiją tikriausiai atskleisime vėliau šiais metais, bet esu įsitikinęs, kad tai gali suveikti ir galų gale sugebėsime pasiūlyti vidutines pajamas gaunantiems žmonėms įperkamą kelionę iki Marso ir atgal“, – tikino E. Muskas.

Verslininkas mano, kad tokiam „vidutiniam žmogui“ prieinama kelionės kaina būtų apie pusę milijono dolerių. Jis sutiko, kad tai nebus pradinė skrydžių kaina – greičiau tiek kainuotų skrydžio bilietas naudojant brandžią sistemą, kuri veikia jau maždaug dešimtmetį. E. Muskas įsitikinęs, kad tokia sistema galėtų pradėti veikti po dešimtmečio, vėliausiai – po 15 metų.

„Nusileidimas Marse ir bilietas į abi puses už pusė milijono dolerių – tai įmanoma“, – tvirtina vienas iš kosmoso verslo pionierių. O tai yra gana drąsus pareiškimas netgi jei nekreiptume dėmesio į itin optimistišką „vidutinio žmogaus“ apibrėžimą.

Beje, NASA bendradarbiauja su privačiomis kosmoso verslo bendrovėmis, kurios galėtų kurti kosmines transporto priemones, o ateityje – galbūt ir nugabenti į Marsą.

Kol kas numatyta, kad ne vieną milijardą dolerių kainuosiančios sistemos kai kurios dalys bus daugkartinio naudojimo, o pirmasis pilotuojamas tokios sistemos skrydis – kilpa aplink Mėnulį – įvyks ne anksčiau 2020 metų. NASA vykdoma pilotuojama misija į Marsą tikriausiai nebus vykdoma iki 2030 metų – ir tai yra optimistinis vertinimas.

Daug kam gali pasirodyti, kad E. Musko žodžiai yra tiesiog pagyros be pagrindo. Mat „SpaceX“ dar turi įrodyti ką sugeba.

Kol kas ši bendrovė yra iškėlusi tik septynias raketas, o trys pirmieji pakilimai buvo nesėkmingi. Skeptikai tvirtina, kad bendrovė atsilieka ir nuo TKS atsargų papildymo programos. Kosmosas yra sunkiai užkariaujama erdvė ir „SpaceX“ kol kas dar neparodė, kad tai bus lengva.

Visgi NASA iš E. Musko komandos tikisi žygdarbių ir skatina JAV Kongresą skirti daugiau pinigų 2013 metais. Šie pinigai būtų skirti komercinių kosminio skrydžio sistemų – tokių kaip „SpaceX“ – kūrimui.

E. Muskas BBC papasakojo apie savo „Falcon 9-Heavy“ raketos-nešėjos svarbą. Ši raketa turėtų būti kur kas didesnė nei paprastasis variantas, kuris turėtų pakilti kitą mėnesį ir turėtų sugebėti į žemutinę Žemės orbitą iškelti daugiau nei 53 tonas krovinio – tai nebenaudojamų daugkartinių NASA erdvėlaivių gebėjimus viršytų daugiau nei dvigubai.

E. Muskas įsitikinęs, kad „Falcon 9-Heavy“ pakeis esamą skrydžių į kosmosą praktiką, nes gerokai sumažins masės vieneto iškėlimo į kosmosą kaštus: tikimasi, kad kaina bus sumažinta iki mažiau nei 1000 dolerių už svarą (453 gramus).

Verslininkas tikina, kad pažangus raketos struktūros, avionikos, variklių ir paleidimo veiksmų dizainas prisidės prie kaštų mažinimo. Tačiau labiausiai kainą mažins tai, kad keliančioji raketa bus daugkartinio naudojimo – ją po kiekvieno pakėlimo bus vėl galima grąžinti į pakilimo aikštelę.

„Jei norint kur nors nuskristi, kaskart reikėtų pirkti vis naują lėktuvą, skrydžiai būtų be proto brangūs. „Boeing 747“ kainuoja apie 300 mln. dolerių, o norint nukeliauti pirmyn ir atgal jų reikėtų poros. Bet žmonėms nereikia mokėti pusės milijardo dolerių, kad iš Los Andželo nuskristų iki Londono, nes 747 galima naudoti dešimtis tūkstančių kartų.

Tokios pačios pozicijos reikia ir kosmoso skrydžiuose. Tai yra be galo svarbu. Norint efektyvumą padidinti dviem dydžio eilėmis, lyginant su „Falcon Heavy“ (kitaip tariant, sumažinti vieno svaro iškėlimo į orbitą kaštus iki 10-20 dolerių) reikia, kad viskas būtų daugkartinio naudojimo. Reikia, kad svarbiausias kainą lemiantis veiksnys būtų degalai, o ne raketos sukūrimas“, – aiškina E. Muskas.