Kvadratinė galaktika: kaip tai įmanoma?

Mokslininkų žodžiais tariant, ji primena briaunotą smaragdą. „Dauguma Visatos galaktikų yra kamuolio, disko formos arba beformiai gniutulai, – sako Alisteris Grehemas iš Suinburno technologijos instituto Melburne, pagrindinis autorius straipsnio apie tą galaktiką, išspausdinto The Astrophysical Journal. – Kvadratinė galaktika – labai neįprastas objektas. Tai vienas iš dalykų, verčiančių šypsotis, nes jų paprasčiausiai negali būti, ar, bent jau, niekada neįtarėte, kad tai įmanoma“.

Iš pradžių pasirodė, kad keistoji galaktika yra kubo formos, tačiau astronomai buvo įsitikinę, kad taip nėra – jų išvadas patvirtino Havajuose stovintis teleskopas Kek. Pagal jo duomenis, atrastoji galaktika yra panašus į kvadratinio skerspjūvio trumpą cilindrą, – tai yra, primena diską arba keramine plytelę. To disko pakraščiuose esančio žvaigždės sukasi apie centrą 100 000 km/val greičiu.

Kaip susidarė galaktika, iš pirmo žvilgsnio, prieštaraujanti gamtos dėsniams, kol kas neaišku. Vienas iš mokslininkų pateikiamų variantų – dviejų spiralinių galaktikų susidūrimas. Dėl to, spėjama, jau egzistuojančios žvaigždės buvo išsviestos į naujojo darinio pakraščius, taip suteikdamos jam briaunoto smaragdo formą, o dujos susitelkė centre ir iš jų susiformavo diską užpildančios naujos žvaigždės, kurias matė astronomai. Jei viskas taip ir yra, tada, nežiūrint į nepaprastą tokios formos galaktikų retumą (tai priklauso nuo susiduriančių galaktikų diskų orientacijos), panaši lemtis iš principo gali laukti ir Paukščių tako, kai ji po trijų milijardų metų susidurs su Andromedos galaktika.