Naujos žinios apie masyvių žvaigždžių gimimą po Didžiojo sprogimo

Šviesa nuo tirtos galaktikos, pavadintos J1120+0641 vardu, keliauja taip ilgai, kad mes matome ją tokią, kokia ji buvo praėjus 740 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Tai yra 1/18 dabartinio Visatos amžiaus. Grupės vadovas dr. Bram Venemans, dirbantis Makso Planko Astronomijos institute, esančio Heidelberge, pristatė pranešimą Nacionaliniame Astronomijos susirinkime, kuriame papasakojo apie atradimą. IRAM teleskopų grupę sudaro šeši 15 metrų teleskopai, kurie registruoja milimetrinių bangų spinduliavimą. Milimetrinės bangos yra apie dešimt kartų ilgesnės už matomos šviesos bangas. IRAM teleskopai veikia kartu, taip sukurdami virtualų didesnį teleskopą, kuris gali tirti objektus didesniu tikslumu. Neseniai atliktas IRAM teleskopų patobulinimas leido mokslininkams stebėti atrastąsias dujas ir dulkes, kuriose didelę dalį sudaro anglis. Tai buvo labai netikėta, nes anglies cheminis elementas susidaro iš helio branduolių branduolinės sintezės, vykstančios masyvių žvaigždžių centre, metu. Tik pasibaigus žvaigždės gyvavimo laikotarpiui, kai sprogsta supernova, anglis patenka į išorę. Dr. Venemans pasakė: – „Labai keista, kad toks didelis kiekis dujų, kuriose gausu anglies, susidarė ankstyvojoje Visatoje. Didelis kiekis anglies patvirtina, kad masyvios žvaigždės atsirado gana greitai po Didžiojo sprogimo“.

Pagal dujų spinduliavimą Venemans su kolegomis nustatė, kad stebėtoje galaktikoje vis dar formuojasi žvaigždės. Formavimosi greitis yra apie 100 kartų didesnis nei mūsų Galaktikoje. Šie stebėjimai tapo įmanomi tik dėl IRAM teleskopų patobulinimų. „Mes nebūtume galėję registruoti šio spinduliavimo prieš keletą metų“ – pasakė vienas iš grupės narių dr. Pierre Cox, kuris taip pat yra ir IRAM direktorius.