Ekspedicija į radioaktyvių dalelių kapines – Van Aleno žiedus (Video)

Žemės radiacinė juosta, kurią Džeimsas Van Alenas (James Van Allen) atrado praėjusio amžiaus viduryje, kitaip yra vadinama Van Aleno juosta. Tiksliau – Van Aleno juostomis arba žiedais: mat jų yra du – vidinis (2400—5600 km aukštyje) ir išorinis (12 000—20 000 km aukštyje). Radiacinių juostų turi kiekviena planeta, turinti pakankamai galingą magnetinį lauką. Radiacinė juosta – tai kosminės erdvės aplink planetą sritys, kuriose „įkliūva“ energingosios dalelės, atskriejusios iš kosmoso gelmių ar iš Saulės. Planetos magnetosfera aplink šias sritis sukuria potencialų barjerą, pro kurį prasibrauti arba iš kurio ištrūkti gali tik tos dalelės, kurių energija viršija to barjero energiją. Visos kitos energingosios dalelės arba į tas sritis išvis neprasimuša, arba jose lieka labai ilgam. Tarp Van Aleno žiedų įstrigusios dalelės – daugiausiai protonai ir elektronai. Jie gali būti nepaprastai pavojingi minėtame aukštyje dirbantiems robotams ar žmonėms.

Numatoma, jog misija RBSP (Radiation Belt Storm Probes) veiks dvejus metus. Aparatai-dvyniai bus ypatingai arti radiacinio lauko ir įdėmiai jį stebės. Misijos metu bus tyrinėjami ir Van Aleno žiedai, ir jų sąveika su Saule.

Beje, kaip tik Saulės aktyvumas Žemės radiacinėje juostoje sukelia dramatiškų ir kol kas beveik neprognozuojamų įvykių. Šių procesų supratimas leistų ne tik patobulinti kosmonautikos ir aviacijos technologijas, skirtas navigavimui ir ryšiams, bet ir suteiks daug informacijos apie spinduliuotės atsiradimą ir sklidimą visatoje.