Šiandien - pirmojo žmonijos žingsnio į kosmosą 55 metinės

Į geocentrinę orbitą nesudėtingas aparatas buvo iškeltas iš sovietinio Tiura-Tam mokslinių tyrimų poligono, dabar žinomo Baikonūro kosmodromo pavadinimu. Šiuo palydovu buvo išmatuotas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas.

Po „Sputnik-1“ paleidimo į kosmines lenktynes aktyviai įsitraukė ir JAV, tačiau sovietai amerikiečiams antrą kartą nosį nušluostė 1961 metų balandžio 12 dieną, kai pasaulyje atsirado ir pirmasis kosmonautas – Jurijus Gagarinas – kuris buvo ne tik sėkmingai iškeltas į orbitą, apskriejęs aplink Žemę, bet ir sėkmingai į ją grįžo.

Bet vėliau JAV išsiveržė į priekį: 1969 metais astronautas Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulio paviršiumi (kartu su kur kas rečiau minimu kolega Buzzu Aldrinu). „Apollo“ kosminės programos aparatai Žemės palydovo paviršiuje leidosi dar 4 kartus – Sovietų sąjungai to taip ir nepavyko pakartoti.

Per 55 kosminės istorijos metus į beorę erdvę buvo pasiųsti beveik 300 pilotuojamų kosminių laivų, o nepilotuojamus palydovus suskaičiuoti sunku – dabar jie naudojami ne tik pasigyrimui prieš kitas valstybes, galios demonstravimui, bet ir mokslo bei komerciniais tikslais – be palydovų dabar nebeįsivaizduojama televizija, komunikacijos ir pozicijos nustatymas.

Žmonių sukurti aparatai skraido ne tik aplink Žemę – du kosminiai zondai „Voyager“ yra labiausiai nuo mūsų nutolę dirbtiniai aparatai, kurie šiuo metu yra Saulės sistemos pakraštyje, aktyviai vykdomi kitų Saulės sistemos planetų tyrimai.