Minkštas nusileidimas: inžinieriai konstruoja kosminę kapsulę-sraigtasparnį

Tradicinėmis kosminėmis kapsulėmis Žemėn pargrįžtantys astronautai, atlaikę pašėlusį kratymą, be ceremonijų dribteli arba į vandenyną, arba į žemę, kadangi kapsulę paskutiniuosius kilometrus atmosferoje skraidina nedaug tekontroliuojamas parašiuto kupolas. NASA tikisi, jog naujoji rotoriaus technologija leis nutūpti bet kur – net ir ant pastato stogo. Inžinierių grupė du sumažintus būsimųjų kosminių kapsulių modelius atvežė į NASA Kenedžio kosminių skrydžių centrą Floridoje (JAV), kad būtų išbandyta parašiutus pakeisianti rotorinė sistema. Kapsulės dizainas sudarys sąlygas jos keleiviams patiems valdyti besileidžiančią kosminę kapsulę. Tiesa, rotoriaus nesuks joks variklis – rotoriaus mentes suks oro srautai, susiformuojantys, kai kapsulė leidžiasi žemyn. Vadinamasis autorotacijos (automatinio rotorių sukimosi) procesas ne sykį sėkmingai buvo išbandytas su sraigtasparniais, tačiau kosminėse kapsulėse ši naujovė dar nebuvo išbandyta. „Testų tikslas – išsiaiškinti, kaip rotorius pradeda suktis“, - tvirtina Džonsono kosminio centro Hiustone inžinierius Džefas Hagenas (Jeff Hagen).

Bandymai nebuvo labai sudėtingi. Vienas iš tyrėjų, inžinierius Džimas Mihanas (Jim Meehan) paprasčiausiai atsistojo 16-ajame raketų surinkimo pastato aukšte – maždaug pusiaukelėje to aukščio, iš kurio turėjo leistis maždaug 1 kg svorio sumažintas rotorinės kosminės kapsulės modelis. Jis prieš bandymo pradžią kabėjo maždaug 144 metrų aukštyje. Kapsulei pradėjus leistis, Dž. Milanas nuotolinio valdymo pulteliu valdė rotoriaus menčių posvyrio kampą ir kritimo greitį sumažino keturis kartus. Kapsulės modelis švelniai nusileido ant putoplasto paviršiaus.