Rudosios nykštukės
.
(0)
2023-06-21
27
Mokslininkai atrado tikrą temperatūros rekordininką, skriejantį aplink labai karštą žvaigždę.
(1)
2021-09-13
24
Astronomai, pirmą kartą atidžiau pažvelgę į paslaptingąjį Paukščių Tako galaktikoje esantį objektą, žinomą „The Accident“ (išvertus iš anglų k. reiškia „atsitiktinumas“) pavadinimu, nustatė, kad jis netgi labiau gluminantis, nei rodė ankstesni tyrimai.
(0)
2020-11-20
7
Rudosios nykštukės yra tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių – 13-80 kartų masyvesni už Jupiterį, bet nepakankamai masyvūs, kad jų branduoliuose prasidėtų vandenilio termobranduolinės reakcijos.
(0)
2019-04-28
17
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartais sužimba žybsniais. Kuo žvaigždė mažesnė, tuo silpnesni ir jos žybsniai, nors žybsnių energijos ir vidutinio spinduliuotės intensyvumo santykis mažoms žvaigždėms yra didesnis. Taigi labai mažų žvaigždžių, kurių masė nedaug viršija minimalią 8% Saulės masės ribą, reikalingą termobranduolinėms vandenilio reakcijoms palaikyti, žybsniai turėtų būti ir blausūs, ir reti.
(0)
2016-04-09
54
Raudonosios nykštukės yra pačios mažiausios žvaigždės, kurios dar gali taip vadintis – jų masės siekia nuo 8 iki 50% Saulės masių. Jų yra labai daug – tai gausiausias žvaigždžių tipas Paukščių Take.
(0)
2015-08-03
4
Astronomai teigia pirmąkart istorijoje stebėję pašvaistę ne Saulės sistemos planetoje. Jų stebėtas švytėjimas buvo kur kas intensyvesnis už bet kurias iki šiol matytas pašvaistes ir gal apie milijoną kartų intensyvesnis nei bet kokios pašvaistės Žemėje, rašo space.com.
(0)
2015-03-02
53
Astronomai pranešė identifikavę žvaigždę, kuri vos prieš 70 tūkst. metų (kai, beje, Žemėje pirmuosius žingsnius žengė pirmykščiai žmonės) praskriejo palei pat Saulės sistemos paribius – vos už 0,5 šviesmečio nuo Saulės, informuoja "UniverseToday.com". Beje, toji žvaigždė – dvinarė, t.y., pro Saulės sistemą praskriejo ne viena, o išsyk dvi žvaigždės.
(1)
2014-10-03
13
Iš Saulės sklindantys žybsniai gali sutrikdyti Žemės palydovų bei elektroninių įrenginių veiklą. Šįkart NASA teleskopas „Swift“ užfiksavo kai ką gerokai pavojingesnio – karščiausią, stipriausią ir ilgiausiai trukusių žybsnių seriją, kurią paleido visai netoli esanti raudonoji nykštukė.
(0)
2014-04-28
1
Astronomai iš Pensilvanijos universiteto atrado žvaigždę, kuri, kol kas, yra laikoma šalčiausia mums žinoma tokio pobūdžio žvaigžde. Rudoji nykštukė aptikta naudojant du teleskopus: NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) ir Spitzer kosminį. Atstumas iki šio dangaus kūno yra maždaug 7,2 šviesmečiai, taigi tai – ketvirta artimiausia sistema nuo mūsų Saulės.
(0)
2014-03-03
1
Violetiniai audros debesys ir išsilydžiusios geležies lietūs – maždaug toks vaizdas turėtų pasitikti priartėjus prie rudosios nykštukės.
(0)
2014-01-29
0
Notrdamo universiteto (Indiana, JAV) profesoriaus Džastino Krepo (Justin R. Crepp) vadovaujami tyrėjai Keko observatorijoje (Havajai, JAV) prieš keletą dienų publikavo tiesiogiai nufotografuotos rudosios nykštukės nuotrauką, informuoja "UniverseToday.com".
(0)
2013-06-06
0
Indianos valstijoje vykstančioje 222-ojoje Amerikos astronomų draugijos konferencijoje paskelbta apie tai, kokia nuo šiol yra mažiausia visatoje egzistuojanti žvaigždė, informuoja "LiveScience.com".
(1)
2013-06-04
0
Prieš porą savaičių rašydami apie didžiausią įmanomą žvaigždę visatoje prisiminėme, kad mūsiškė Saulė turi 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Vadinasi, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, kitos planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir pan. VISI KARTU sudarytų ne daugiau nei 0,1 proc. Saulės. Nereikia pamiršti ir to, kad mūsų Saulė – nykštukė. Tačiau astronomams vos už 53 šviesmečių nuo mūsų sistemos pavyko atrasti neįtikėtinai mažą – net už Jupiterį mažesnę – žvaigždę W1906+40, kuri svaidosi žybsniais, prilygstančiais tūkstančius kartų už ją didesnės Saulės superžybsniams.
(0)
2013-03-14
0
Astronomai vos už 6,5 šviesmečio nuo Saulės sistemos atrado iki tol nežinotą dvinarę žvaigždžių sistemą, kuriai suteiktas darbinis pavadinimas WISE J1049-5319. Palyginimui, arčiausiai Saulės skriejanti žvaigždė Kentauro Proksima – už 4,24 šviesmečio. Kaip nutiko, kad žvaigždžių sistemos iki šiol niekas nepastebėjo?
