NASA palydovai-dvyniai sudužo Mėnulyje

Inžinieriai abiem zondams, pavadintiems „Ebb“ ir „Flow“, nurodė įjungti savo variklius, sudeginti visą likusį kurą ir pakeisti savo kryptį. Pirmasis krito „Ebb“ - jis rėžėsi į kalną prie Mėnulio šiaurės ašigalio. Zondas „Flow“ į tą patį taikinį krito maždaug po pusės minutės.

Misijos vykdytojai kritimo vietą numatė taip, kad ji būtų kuo toliau nuo „Apollo“ misijų nusileidimo vietų ir kitų istoriškai svarbių Mėnulio taškų.

Po tokio dvigubo smūgio vyriausioji misijos mokslininkė Maria Zuber iš Masačiusetso technologijų instituto teigė, kad kritimo taškas buvo pavadintas projektą vykdžiusios grupės velionės narės Sally Ride, mirusios anksčiau šiais metais, vardu.

„Labai šaunu žinoti, kad kai užverti galvą ir matai Mėnulį, jame yra taškelis, pavadintas Sally vardu“, - sakė S. Ride sesuo šventikė Bear Ride, pridūrusi, jog tikisi, kad ši istorija įkvėps mokinukus.

Palydovų kritimo vieta buvo tamsiojoje Mėnulio pusėje, todėl negalėjo būti matoma iš Žemės. Aplink mūsų natūralų palydovą besisukantis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“, skrisdamas virš ašigalio kalno, bandys nufotografuoti pėdsakus, kuriuos kritimo metu turėjo palikti skalbimo mašinos dydžio zondai.

Iš Žemės 2011 metų rugsėjį išskraidinti zondai ne pačiu tiesiausiu kelių Mėnulį pasiekė apie Naujuosius metus ir pradėjo tirti šio dangaus kūno gravitaciją.

Šį mėnesį taip pat švenčiamas paskutinės pilotuojamos misijos į Mėnulį „Apollo 17“ keturiasdešimtosios metinės.

„Ebb“ ir „Flow“ tikslas buvo matuoti Mėnulio gravitacijos lauko netolygumus – taip buvo siekiama išsiaiškinti kas yra po šio palydovo paviršiumi, kokia yra jo ankstyva istorija. Tam tikru atstumu vienas nuo kito metus skrieję palydovai sudarė patį detaliausą iš visų Saulės sistemos kūnų gravitacijos žemėlapį.

Zondai nustatė, kad Mėnulio pluta yra gerokai plonesnė, nei mokslininkai manė iki šiol. Ir kad Mėnulį praeityje smarkiai bombardavo asteroidai bei kometos – kur kas smarkiau, nei manyta iki šiol.