Gruodžio 23 d. „Cassini“ atsiuntė nuo smūgio su kosminiu kūnu 180º kampu galimai pasisukusios Dionės fotografiją

Nors sudaryta daugiausiai iš ledo ir uolų, spalvotoje „Cassini“ fotografijoje Dionė pasidabinusi lengvu melsvai žalsvo akvamarino atspalviu. Tik 1 120 km skersmens Dionė nuo ašigalio iki ašigalio padengta krateriais. Be to, palydovo paviršiuje matyti ilgos, ryškios susikryžiuojančios struktūros – gryno ledo uolos ir gūbriai, kurie yra pernelyg statūs, kad ant jų išsilaikytų tamsesnė medžiaga, byranti iš Saturno žiedo E. Ši kompozicija buvo sudėliota iš atskirų „juodraštinių“ kadrų, darytų raudonos, žalios ir mėlynos spalvos diapazonuose. Kadrus zondas „Cassini“ atsiuntė gruodžio 23 d., o padarė pro Dionę praskriedamas 249 238 kilometrų atstumu. Tai yra šiek tiek daugiau nei pusė atstumo nuo Žemės ligi Mėnulio. Nuotraukoje matyti, kaip Saulė apšviečia vidutines šiaurinio pusrutulio platumas. Ryškus nedidukas šviesiabriaunis krateris Dionės centre, kurį supa šiltesnių spalvų susikryžiuojančios struktūros, yra pavadintas Kreuza (Creusa), o ilgesnioji iš minėtųjų kryžmų struktūrų – iš šiaurės į pietus besidriekianti ilga properšų sistema, pavadinimu Tibur Čazmata (Tibur Chasmata). Šiaurinis Dionės ašigalis – nuotraukos viršuje, kairiau (daugmaž į jį veda Tibur Čazmatos plyšys). Daugiausiai kraterių nusėję išorinę palydovo pusę. Yra netgi iškelta hipotezė, kad gana neseniai Dionė yra atlaikiusi galingą smūgį, po kurio ji pasisuko maždaug 180 laipsnių. Maži šio mėnulio išmatavimai reiškia, kad tokį darbą galėjo „nudirbti“ net ir gana kuklios galios susidūrimas. Dionė nuo Saturno nutolusi per 377 400 kilometrų ir yra arčiau jo nei Mėnulis Žemės atžvilgiu.