Astronomai pastebėjo iš Paukščių Tako centro sklindant nebūdingai didelės energijos dalelių srautus

Modelis buvo sudarytas iš CSIRO radijo teleskopo Australijoje duomenų. Apie atradimą rašoma naujausiame žurnalo „Nature“ numeryje.

„Tuose pliūpsniuose yra neįtikėtini energijos kiekiai – jie yra tokie galingi, kad milijonus kartų pranoksta žvaigždės sprogimo metu išlaisvinamą energiją, – pasakoja tyrėjų grupės vadovas Etorė Karetis (Ettore Carretti). – Tiesa, Žemei šie ypatingai energingų dalelių srautai jokio pavojaus nekelia, nors dalelės skrieja sunkiai suvokiamu greičiu – apie 1000 km/s. Net ir astronomams toks greitis atrodo labai didelis.“

„Tos dalelės skrieja ne Žemės kryptimi, – patikslino mokslininkas. – Jos kyla aukštyn ir leidžiasi žemyn – pagal galaktikos disko plokštumos vertikalę. Kadangi mes esame už maždaug 30 tūkst. šviesmečių nuo Paukščių Tako centro, mums tos dalelės nepavojingos.“

Anot mįslingus energijos srautus galaktikos branduolio apylinkėse pastebėjusių astronomų, tie pliūpsniai iš galaktikos disko centro pakyla į maždaug 50 tūkst. šviesmečių aukštį, o tai prilygsta pusei Paukščių Tako disko skersmens (jis siekia apie 100 tūkst. šviesmečių).

Žvelgiant iš Žemės, energingųjų dalelių srautai užima apie du trečdalius dangaus nuo horizonto ligi horizonto. Be to, jie pastebėti maždaug ten pat, kur anksčiau kosminės observatorijos WMAP ir Planck buvo užfiksavusi mikrobangų spinduliuotės „miglelę“, o NASA kosminis teleskopas Fermi 2010 m. atrado gama spindulių burbulus. Tiesa, minėtų trijų kosminių teleskopų duomenų nepakako tiksliai nustatyti, kas yra tų pliūpsnių šaltinis. O štai naujasis CSIRO radijo teleskopas su šia užduotimi susidorojo be priekaištų.

„Viena iš versijų buvo, kad šitaip dalelėmis taškosi kvazaro tipo žybsnius generuojanti supermasyvi juodoji Paukščių Tako centro skylė, – komentuoja vienas iš tyrimo autorių Džianis Bernardis (Gianni Bernardi) iš Harvardo-Smitsono astrofizikos tyrimų centro (Masačiusetsas, JAV). – Kita versija – tie srautai atsiranda iš žvaigždžių: srautai yra karšti jaunų ir sproginėjančių žvaigždžių vėjai. Mūsų stebėjimai byloja, kad labiau tikėtinas antrasis – žvaigždžių vėjų energijos – variantas.“

Panašu, kad mįslinguosius energingųjų dalelių srautus inicijuoja daugybė žvaigždžių generacijų – tos žvaigždės formuojasi ir sproginėja mūsų galaktikos centro apylinkėse. Visa tai tęsiasi šimtus milijonų metų. Kad prieitų tokią išvadą, astronomams teko įvertinti srautų magnetinius laukus.

Atradimas padėjo atsakyti ir į kitą astronomams seniai ramybės neduodantį klausimą apie mūsų galaktiką – kaip ji generuoja ir išlaiko magnetinį lauką?

„Iš galaktikos centro trykštantys srautai neša ne vien dujas ir didelės energijos elektronus, bet ir galingus magnetinius laukus, – priduria tyrėjai iš Olandijos Radboudo universiteto. – Turime įtarimų, kad tie magnetiniai laukai didžiąja dalimi prisideda prie bendro Paukščių Tako magnetinio lauko kūrimo.“