Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

NASA mokslininkai paaiškino, kas yra tas marsaeigio nufotografuotas "Marso koralas"

2013-02-12

(13)

(0)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Praėjusią savaitę informavome apie marsaeigio "Curiosity" atsiųstą nuotrauką, kurioje užfiksuotas keistas iš uolos styrantis objektas, panašus į koralą. Marsaeigio "Curiosity" misiją vykdantys NASA mokslininkai pagaliau pateikė paaiškinimą, kas tai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

"Taip, galima sakyti, kad tai yra gumbas, - su kai kurių skaitytojų interpretacija sutinka marsaeigio "Curiosity" misiją vykdančios NASA programos " Mars Science Laboratory " tyrėjas Ronaldas Sletenas (Ronald Sletten). - Tačiau jis - visiškai natūralios kilmės."

Mokslininko teigimu, keistasis "Marso koralas" yra kitokios (kietesnės ir erozijai atsparesnės) uolienos fragmentas - jis skiriasi nuo aplink matomų uolų. Anot jo, "panašių kraštovaizdžio objektų galima pamatyti ne tik Marse, bet ir Žemėje. Juos vėjo erozija suformuoja ten, kur ant minkštesnių uolų dėl tam tikrų priežasčių yra atsidūrę kietesnių uolų fragmentai, - elektroniniame laiške portalui "Universetoday.com" aiškino R. Sletenas. - Viršuje išsikišusi uolos dalis yra gerokai atsparesnė vėjo erozijai."

Kodėl "koralas" blizga? "Blizgus paviršius byloja, kad objektas pasižymi lygia faktūra ir yra santykinai kietas, - rašo NASA mokslininkas. - Kietos, lygios faktūros uolos gali būti nupoliruotos vėjo ir pasižymėti itin lygiu paviršiumi."

"Tiesa, blizgėti jis gali ir dėl kito dalyko: nuo jo vėjas nupūtęs visas dulkes, - aiškina R. Sletenas. - Tuo tarpu vėjo erozijos sunkiau pasiekiami paviršiai dažnai būna apsinešę rausvomis dulkėmis. Vėjo šuorų nugairinti paviršiai gali demonstruoti tikrąją uolos spalvą ir tekstūrą, ką ir matome šiuo atveju."

"Žvelgiant į objektą iš arčiau, akivaizdu, kad uolos "gumbas" yra kitokios sudėties nei pamatinė uola, - atkreipia dėmesį R. Sletenas. - Uola gali įvairuoti savo sudėtimi."

Tyrėjas pripažino, kad marsaeigio nufotografuotas objektas yra dėmesio vertas tyrimų objektas, aiškinantis, kaip vėjas ir kiti gamtos veiksniai įvairių tipų uolas uolas veikia per eroziją ar kitais būdais. Vėjo erozijos paveikti paviršiai vadinami ventifaktais.

Ventifaktas (angl. ventifact) – akmuo ar uola, kurio paviršius nugraužtas, nutrintas ar nublizgintas vėjo nešamų smilčių ar ledo kristalų. Ventifaktai paprastai aptinkami dykuminėse vietovėse, kur nėra augalijos ar jos labai mažai, todėl ji nestabdo vėjo ir vėjo pernešamų kietų dalelių; kur dažnai pučia smarkūs vėjai; kur yra nuolatinė smėlio atsarga. Ventifaktai gali būti nudilinti taip, kad tampa akį traukiančiomis skulptūromis.

R. Sletenas pažymi, kad tokių ventifaktų gausu ir Antarktidoje.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek "Marso koralas", tiek "Marso gėlė", apie kurią taipogi rašėme, nėra kažkas ypatingo ar išskirtinio.