Mokslininkai: seksas kosmose gali kainuoti gyvybę (Video)

Mokslinė fantastika mums pasiūlė daugybę siužetų, kuriuose žmonės žvaigždėlaiviuose, orbitinėse kosminėse stotyse ar tolimose planetose kuria šeimas ir sėkmingai susilaukia palikuonių. Bet mokslininkų nuosprendis rūstus: kosmosas nėra tinkamas „žemiškai meilei“.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad seksas kosmose gali negrįžtamai sugadinti sveikatą. Tiesa, eksperimentų su žmonėmis niekas neatliko. Ar bent jau JAV ir Rusijos kosmoso agentūros kategoriškai neigia kartkartėmis pasirodančius gandus apie tai, jog astronautai ir kosmonautai yra bandę kosmose užsiimti lytiniais santykiais bei užmegzti embrioną.

Bandymų niekas neatliko net su gyvūnais – vien su augalais. Mokslininkai nustatė, kad gravitaciniai pokyčiai turi įtakos jų ląstelėms. Pernelyg silpna arba pernelyg stipri gravitacija paveikia žiedadulkės vamzdelio vystymąsi ir funkciją. Žydinčių augalų vyriškos lyties augalų skleidžiamos žiedadulkės genetine informacija keičiasi būtent per šį vamzdelį.

Paaiškėjo, kad hipergravitacijos sąlygomis sutrinka viduląstelinė medžiagų apykaita, o esant mažesnei už įprastinę gravitacijai, augančioje ląstelėje sutrinka ląstelės sienelės susidarymo procesas.

Mokslininkai tikina, kad šie rezultatai gali būti ekstrapoliuoti ir žmonių ląstelėms, pavyzdžiui, neuronams, kurių viduląstelinė medžiagų apykaita yra be galo svarbi mūsų gyvybinėms funkcijoms.

„Kaip ir žmonių reprodukcijos atveju, augalų spermos ląstelės į kiaušialąstę pernešamos pasinaudojant cilindriniu įrankiu. Tik, skirtingai nei gyvūnų atveju, augalų genetinės informacijos įrankis yra iš vienos ląstelės, o kiekvienu tokių mainų atveju perduodamos tik dvi spermos ląstelės“, - sakė Monrealio universiteto profesorė Anja Geitmann.

„Mūsų gauti duomenys pateikia daugiau informacijos apie tai, kaip Žemėje vystėsi gyvybė, jie turi reikšmingos įtakos ir žmonių sveikatai, mat viduląstelinės medžiagų apykaitos transporto grūstys gali susidaryti ir žmonių ląstelėse, todėl kyla grėsmė, kad išsivystys tokios nepagydomos ir mirtinos ligos, kaip Alzheimerio liga ar vėžys“

Augalinių ir gyvulinių ląstelių vidus yra tarsi miestai, kuriuose yra įstaigų (organoidų), atsakingų už įrankių ir energijos gamybą bei atliekų šalinimą. Viduląstelinių „greitkelių“ tinklas suteikia galimybę šioms įstaigoms bendrauti tarpusavyje ir su ląstelės išore. O augalinių ląstelių greitkeliuose eismas yra ypač intensyvus.

A.Geitmann, kurios tyrimą jau publikavo „Public Library of Science ONE“ recenzuojamų mokslo straipsnių projektas, sakė: „Mokslininkai jau žino, kad žmonės, gyvūnai ir augalai išsivystė reaguodami į Žemės gravitaciją ir geba ją jausti. Dar tik aiškinamės kaip augalinėse irgyvulinėse ląstelėse vyksta procesai joms esant didesnės gravitacijos, kokios galima būtų tikėtis didesnėje planetoje nei Žemė ar mažesnės gravitacijos, kokia būna kosminiuose laivuose, sąlygoms“.

„Viduląstelinio transporto procesai yra itin jautrūs sutrikdymams, o tokių sutrikdymų įtaka normaliai ląstelės funkcijai gali būti labai didelė. “

Mokslininkė su kolegomis hipergravitacijos įtakos tyrimus atliko augalų ląsteles sukant didelėje centrifugoje, kurioje buvo ir prie mikroskopo prijungta kamera, suteikianti mokslininkams galimybę nuolat stebėti kaip dėl stiprios gravitacijos kinta ląstelės.

Tyrimo bendraautoris Dr Youssefas Chebli sakė: „Pasinaudodami Europos kosmoso agentūros suteikta įranga galėjome nustatyti, kaip hipergravitacija ir modeliuota mikrogravitacija keičia greitai besivystančių žiedadulkių vamzdelių viduląstelinį transportą. Kaip modelį pasirinkome žiedadulkes – vyriškų spermatozoidų nešiklius – nes jos labai svarbios augalų reprodukcijai ir žemės ūkiui, o taip pat dėl to, kad jos labai greitai auga, taigi, gravitacijos pokyčių įtaka galėjome stebėti jau po kelių sekundžių“.

Mokslininkai tam tikrais dažais nudažė ląstelių vidines struktūras. Toks dažymas padėjo nustatyti, kaip vyksta judėjimas ląstelių viduje ir kaip viduląstelinė logistika reaguoja į gravitacijos permainas.

Dr. Y. Chebli sakė: „Nustatėme, kad hipergravitacijos sąlygos sutrikdo viduląstelinį transportą. Augančios ląstelės apvalkalo tiksliai koordinuojamą konstrukciją sutrikdo ir hipergravitacija, ir mikrogravitacija. Tai suteikia mums galimybę geriau suprasti ne tik augalų reprodukcijos mechanizmų bendruosius principus, bet ir pasigilinti į tai, kaip eukariotinių ląstelių viduląstelinio transporto mechanizmai reaguoja į gravitacijos pokyčius“.

„Mūsų surinkti duomenys turi reikšmės ir žmonių sveikatai, nes labai tikėtina, kad panašius efektus stebėtume ir žmonių ląstelėms, pavyzdžiui, neuronams, kuriuose viduląstelinis transportas dideliais atstumais yra esminę ląstelių funkcija“, - pridūrė mokslininkas.

Pirmasis žmogus į kosmosą pakilo dar prieš pusę šimtmečio, tačiau nemanoma, kad nuo 1983 metų, kai į kosmosą pakilo pirmoji mišri astronautų įgula, nesvarbumo būsenoje vyko bent vienas lytinis aktas – toks įprastas dalykas Žemėje.

NASA neturi taisyklių, kurios lytinius santykius kosmose draustų, tačiau šios agentūros elgsenos kodeksas reikalauja, kad nuolat būtų laikomasi „pasitikėjimu grįstų santykių“ ir „aukštų profesinių standartų“.

Visgi neabejojama, kad sekso kosmose kažkada bus: kelionės į Marsą truks kelis metus, o taip ilgai susilaikyti nuo santykių daugeliui žmonių būtų pernelyg sunku.

Sekso kosminės perspektyvos ypatingą svarbą įgyja vertinant ambicingus kosmoso užkariavimo projektus, susijusius su ilgalaikiu ar net nuolatiniu žmogaus buvimu už Žemės ribų.

Be to, gali būti, kad ateinančiais metais žmonėms bus pradėti siūlyti suborbitiniai turistiniai skrydžiai, kuriuos ketina organizuoti bendrovė „Virgin Galactic“. Beje, įdomus faktas – ši bendrovė jau atmetė pasiūlymą už 1 milijoną dolerių suorganizuoti „kosminės pornografijos“ scenos filmavimą.