Eksperimentiniai saulės burių erdvėlaiviai
.


Sėkmingai išskleidus saulės burę, šio įvykio patvirtinimas pasirodė neįprastos nuotraukos pavidalu.


Šviesos burė yra gerai žinoma erdvėlaivių varymo sistemos koncepcija. Didžiulio ploto labai lengva burė atspindi žvaigždės šviesą ir greitėja, kartu tempdama krovinį. Šia idėja remiasi Breakthrough Starshot projektas, kurio tikslas – nusiųsti spiečių mažyčių zondų į Kentauro Proksimą.


1976 metais astronomas Carlas Saganas apsilankė „Tonight Show“ laidoje ir kartu su vedėju Johnny Carsonu kalbėjosi apie naują būdą keliauti po kosmosą – Saulės bures. Po keturių dešimtmečių pelno nesiekianti organizacija „Planetary Society“ pademonstravo šią technologiją praktiškai.


Vieną gražią – ir ne tokią jau tolimą – dieną, šviesos burės gali skrieti kosmosu maždaug 20% šviesos greičio (~60 000 km/s), varomos ne chemini kuru, o stumiamos spinduliavimo slėgi


NASA savo tinklalapyje praneša apie naują bandymų etapą – testuojama sistema HERTS (Heliopause Electrostatic Rapid Transit System), kuri leis padidinti kosminių aparatų greitį ir padės žmonėms surengti tolimas kosmines keliones.


Pirmasis Estijos kosminis palydovas „ESTCube 1“ antradienio rytą buvo sėkmingai iškeltas į orbitą.


Balandžio mėnesį Europos kosmoso agentūros (ESA) raketa „Vega“ turėtų iškelti į orbitą pirmąjį Estijos dirbtinį Žemės palydovą „ESTCube-1“. Iš kitų nanopalydovų jis išsiskirs originalia stabdymo sistema, paremta itin plonu aliumininiu trosu.


Tokie varikliai – nebe vien fantastika. 2006 m. į Plutoną išsiųstą zondą „New Horizons“ iki 58 tūkst. km/val. įgreitino raketinis variklis „Star-48“. Joniniais varikliais naudojasi zondai „Deep Space 1“ ir „Dawn“. Galbūt netrukus ateis laikas ir termobranduolinės sintezės ar išorinių plazmos pulsų varikliams.


NASA kartu su kita kosminių technologijų kompanija „L'Garde Inc.“ paskelbė apie planą jau kitais metais į kosmosą paleisti bandomąjį zondą, varomą tik Saulės bure. Jis jau turi ir pavadinimą – „Sunjammer“, pagal Arturo Klarko to paties pavadinimo 1963 metais išleistą apysaką apie kosminių jachtų lenktynes.


Pirmasis Estijos palydovas „ESTCube-1“ jau parengtas ir pirmadienį vakare iškeliavo į Europos kosmoso centrą Prancūzijos Gvianoje.


Pamenate prieš gerą mėnesį pasaulio žiniasklaidą apskriejusį pranešimą, jog NASA prarado ryšį su neseniai paleistu nanopalydovu „NanoSail-D“, turinčiu saulės burę? Visai neseniai Jungtinių Valstijų Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos agentūra (NASA) skelbė ieškanti pagalbos ir kvietė prie „NanoSail-D“ paieškų prisijungti trumpabangio radijo ryšio mėgėjus. Tačiau netikėtai nanopalydovas atsiskyrė nuo jį gabenusio erdvėlaivio ir taip apie save pranešė pa...


Nors 2010-aisias netrūko istorinių kosminių skrydžių ir svarbių mokslinių atradimų, pasitaikė ir nemažai nesėkmių.


Jungtinių Valstijų Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos agentūra (NASA) prarado ryšį su neseniai paleistu nanopalydovu „NanoSail-D“, turinčiu saulės burę. Kaip praneša portalas „ScienceNOW“, specialistai negali paaiškinti, kas nutiko.


NASA pirmą kartą iš aplink Žemę skriejančio mikropalydovo sėkmingai paleido į kosmosą nanopalydovą.