V.Putinas skirs daugiau nei trilijoną rublių, kad Rusija netaptų kosmoso srities atsilikėle

Praėjus lygiai 52 metams nuo dienos, kai Jurijus Gagarinas tapo Sovietų Sąjungos didvyriu ir pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi, V.Putinas apžiūrėjo Rytų kosmodromo, statomo Amūro regione Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, vietą.

Prezidentas per tiesioginį pokalbį su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) daugiataute įgula sakė, kad Rusija tikisi surengti pirmuosius startus iš Rytų kosmodromo 2015 metais, o pirmuosius pilotuojamus skrydžius - 2018-aisiais.

„Tai bus puiki starto aikštelė. Prireikė daug laiko, kol buvo parinkta vieta, tačiau dabar darbai vyksta visu pajėgumu“, - V.Putinas sakė per pokalbį, kurį transliavo valstybinė televizija, pridūręs, kad Rytų kosmodromas bus visiškai įrengtas iki 2020 metų.

Visi Rusijos pilotuojami kosminiai skrydžiai iki šiol rengiami iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, iš kurio į istorinį skrydį pakilo ir J.Gagarinas. Tačiau šį bendradarbiavimą pastaraisiais metais temdė ginčai su Kazachstano pareigūnais dėl Baikonūro nuomos sąlygų.

Rusijos kosmoso programa pastaraisiais metais nukentėjo dėl virtinės nesėkmių, leidžiant bepiločius kosminius zondus ir palydovus, tačiau V.Putinas pažadėjo, kad Maskva didins išlaidas šioje srityje.

Pasak jo, 2013-2020 metais Rusija planuoja skirti šiam sektoriui 1,6 trln. rublių (apie 131 mlrd. litų), padidindama savo programos finansavimą daug daugiau negu bet kuri kita kosminė galybė.

V.Putinas skundėsi, kad šalis atsilieka nuo kitų visose kosminės programos srityse, išskyrus pilotuojamus skrydžius, kurie, pasak prezidento, seniai yra Rusijos „prioritetas“.

„Yra didelis atotrūkis tarp mūsų ir kitų kosmoso galybių vadinamųjų tolimojo kosmoso programų technologijose“, - pažymėjo V.Putinas.

Viena iš apmaudžiausių nesėkmių Rusijai tapo pernai įvykęs incidentas, per kurį buvo prarastas kosminis zondas „Fobos-Grunt“, turėjęs tirti vieną Marso palydovą. Šio aparato nepavyko iškelti į numatytą orbitą, o vėliau jis sudegė Žemės atmosferoje.