Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Atrasta už Jupiterį mažesnė žvaigždutė, kuri svaidosi Saulės kalibro superžybsniais

2013-06-04

(1)

(0)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Prieš porą savaičių rašydami apie didžiausią įmanomą žvaigždę visatoje prisiminėme, kad mūsiškė Saulė turi 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Vadinasi, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, kitos planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir pan. VISI KARTU sudarytų ne daugiau nei 0,1 proc. Saulės. Nereikia pamiršti ir to, kad mūsų Saulė – nykštukė. Tačiau astronomams vos už 53 šviesmečių nuo mūsų sistemos pavyko atrasti neįtikėtinai mažą – net už Jupiterį mažesnę – žvaigždę W1906+40, kuri svaidosi žybsniais, prilygstančiais tūkstančius kartų už ją didesnės Saulės superžybsniams.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nepaprastai mažos rudosios nykštukės šviesumas sudaro tik 0,02 proc. mūsų Saulės šviesumo. Tačiau šis spirgas generuoja šiurpios galios žybsnius, kurie prilyginami galingiausiems tūkstančius kartų didesnės Saulės žybsniams.

"Jei taip sugebėtų mūsų Saulė, ji netikėtai per akimirką taptų trigubai ryškesnė, o po to keletą valandų blėstų, - 222-ajame Amerikos astronomų draugijos suvažiavime vakar (birželio 3 d. ) aiškino Delavero universiteto astronomas Džonas Gizisas (John Gizis).

Jis su kolegomis keistą žvaigždę W1906+40 atrado prieš dvejus metus. Jos skersmuo siekia tik 90 proc. Jupiterio skersmens, o temperatūra kaip žvaigždei yra žema (apie +2 038°C). Stebėjimai NASA kosminiu teleskopu "Kepler" atskleidė, kad maždaug kas savaitę W1906+40 žiebia žybsnį, kuris žvaigždę įkaitina ligi +7 760°C.

"Tokio žybsnio energinis ekvivalentas, jei tik teisingai apskaičiavau, būtų apie 4 mlrd. megatonų trotilo", - tvirtina Dž. Gizisas. Palyginimui, ant Hirošimos numestos atominės bombos galia siekė 13 kilotonų trotilo (1 megatona prilygsta 1 tūkst. kilotonų).

Astronomai įsitikinę, kad W1906+40 stebėjimai sudarys sąlygas geriau suprasti žvaigždžių (o ypač – mūsų Saulės) žybsnių fenomeną. Be kita ko, stebėjimai galbūt gali atsakyti į klausimą, ar tikėtinos rudųjų nykštukių sistemos yra tinkamos gyvybei.

"Kai kurie tvirtina, kad prie rudųjų nykštukių iš principo galėtų būti sąlygos, tinkamos gyvybę turinčiai planetai, nors asmeniškai man tokia idėja atrodo gerokai per drąsi, - pasakoja žvaigždę atradęs astronomas. – Visų pirma dėl šių supergalingų žybsnių, kuriuos generuoja rudoji nykštukė. Tiesa, kad ši idėja būtų visiškai paneigta, reikia atlikti tikslesnius skaičiavimus."

Tyrimo rezultatai bus publikuoti kitame žurnalo "Astrophysical Journal" numeryje.