Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Saulės nusičiaudėjimai – baisesni už ekonomines krizes

2013-06-20

(0)

(0)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Ekonomika.lt

Įsivaizduokite, kad dangus vidurnaktį nušvinta lyg ankstyvą rytmetį, o Šiaurės pašvaistė matoma Pietų valstybėse. Dar įsivaizduokite, kad elektros laukai žemėje yra pakankamai stiprūs, kad galėtų įkrauti smulkius elektroninius prietaisus. Visi šie fenomenai atsitiko 1859 metais, kai į žemę smogė didžiausia kada nors užfiksuota geomagnetinė audra, rašo „The Atlantic“.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kosminiai orai gali ekonomiką pažeisti žymiai stipriau nei turto burbulai, recesijos ir uraganai. Stipri geomagnetinė audra – stiprus, dujų ir magnetinių laukų išsiveržimas saulės paviršiuje – gali būti itin katastrofiška. Skaičiuojama, kad jei 1859 metų audra įvyktų šiandien, jis sukeltų ekonomikai žalos už trilijonus dolerių, bei prireiktų daugybės metų nuo jos atsigauti.

Žinoma, tai pats blogiausias įmanomas scenarijus. NASA administratorius Charlesas Boldenas – ne toks dramatiškas, nors jis teigia, kad tokie reiškiniai gali būti tiek pat žalingi kiek tornadai.

Magnetinės audros gali laikinai sutrikdyti Žemės magnetinius laukus ir sugadinti elektros tinklus. 1859 metais šis įvykis nesukėlė tiek žalos nes elektros inžinerija buvo tik pradėjusi vystytis. Tačiau audros poveikis buvo jaučiamas visame pasaulyje.

Tuomet šešias dienas pašvaistės buvo matomos Šiaurės ir Pietų Amerikose, Europoje, Azijoje ir Australijoje. Taip pat ties pusiauju – Havajuose, Karibuose, Centrinėje Amerikoje.

Netgi išaušus dienai, kai pašvaistė daugiau nebematoma, jos poveikis buvo jaučiamas. Magnetinis poveikis buvo toks stiprus, kad magnetometrų rodyklės iššoko, o telegrafų tinklai visame pasaulyje buvo labai sutrikdyti. Keliose vietose operatoriai atjungė savo sistemas nuo baterijų ir siuntė žinutes pasinaudodami tik pašvaisčių tiekiama srove. Kitaip tariant, jie tiesiog pasinaudojo audros sukurtais elektros laukais.

1859 metų įvykis – ekstremalus atvejis, tačiau yra ir vėlesnių kosmoso audrų pavyzdžių. 1989 metų kovo mėnesį geomagnetinė audra per 90 sekundžių sugadino elektros tinklą Kanadoje, Kvebeko provincijoje ir paliko milijonus žmonių be elektros devynioms valandoms.

Tad ne tik mokslininkai yra susirūpinę kosmoso orais. „Lloyds“ draudimo bendrovė Londone 2010 metais išleido ataskaitą, kurioje įspėjo, kad 2012 – 2015 metais mokslininkai prognozuoja Saulės magnetinių audrų suaktyvėjimą, kuris gali sukelti žalingų padarinių.

Blogiausiu atveju, anot „Lloyds“, gali būti sugadinti transformatoriai. Daugeliu atvejų, sistemos, saugančios elektros tinklus, aptiks problemą ir išjungs juos prieš tinklams stipriai sugendant. Tačiau tai gali lemti domino efektą, kurio metu vis daugiau ir daugiau sistemų bus išjungiama, kol įvyks visiškas elektros dingimas. Tokiu atveju prireiks daugelio valandų atstatyti tinklų veikimą. Tai lems operacijų ir paslaugų nutraukimą bei pajamų sumažėjimą.

1989 metais audra Niudžersyje visiškai sugadino 12 mln. JAV dolerių vertės transformerinę. 1921 metais įvyko dešimt kartų galingesnė audra nei 1989-aisiais. Jei tokia įvyktų šiandien – ji visiškai sugadintų 350 transformerinių, o be elektros liktų apie 130 milijonų žmonių.

Globalizacijos apimtame pasaulyje elektros dingimas paveiktų daugelį sektorių: degalų, maisto, komunikacijos, sveikatos, finansų bei transporto sektoriai pajustų netiesioginį poveikį. Didelė dalis verslo pasikliauja palydovine navigacija, o mobilieji telefonai irgi nežinia ar veiktų.

Dėl audrų sugedus elektros tinklams, tiekiant vandenį problemų kiltų per kelias valandas, greitai gendantis maistas bei vaistai būtų paveikti per 12-24 valandas, o šildymas, vandentiekis, telefono paslaugos, transportas, degalų teikimas poveikį pajustų iškart.