Mokslininkai stebėjo itin masyvios žvaigždės gimimą

Precedento neturintį astronominį įvykį tyrėjai regėjo naudodamiesi Čilėje įrengtu galingiausiu pasaulyje teleskopu ALMA (angl. Atacama Large Millimetre/submilimetre Array). Mokslininkai prognozuoja, kad iki šiol besiplečiančiame tamsiame dujų ir dulkių debesų masyve gimstanti žvaigždė taps šimtą kartu didesnė už Saulę. Kosmoso vieta, kurioje šiuo metu formuojasi Paukščių tako žvaigždė-milžinė, mokslininkų buvo stebėta jau ankščiau, naudojantis NASA kosminių teleskopu „Spitzer“ bei Europos kosmoso agentūros kosmine observatorija „Herschel“. Tuomet užfiksuota, kad debesys yra sudaryti iš didelio tankio dujų ir dulkių. Tačiau astronomų komandai, vadovaujamai Nicolas Peretto iš Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė), apie kosminį debesį surinktų duomenų neužteko – jie nusprendė tą patį dangaus kūną patyrinėti naudojantis kitu, Žemėje įrengtu dangaus stebėjimo agregatu ALMA. Su pastaruoju įrankiu mokslininkai debesį galėjo tyrinėti itin dideliu detalumu, tad jie ėmė skaičiuoti debesyje esančių dulkių kiekį bei nustatinėti dujų judėjimo trajektoriją. Atlikdami šį darbą, tyrėjai netikėtai aptiko besiformuojančią milžinę.

„Nors mes tikėjomės, kad stebimas regionas yra tinkamas kandidatas tapti masyviu, žvaigždes formuojančiu debesiu, mes nesitikėjome jo centre rasti tokią masyvią embrioninę žvaigždę. Tikimasi, kad šis objektas suformuos daugiau kaip 100 kartų už Saulę didesnę žvaigždę. Tik viena iš 10 tūkst. visų Paukščių take esančių žvaigždžių pasiekia tokią masę“, – teigė N.Perreto.

Esama dviejų teorijų, kurios paaiškina masyviausių žvaigždžių atsiradimą. Viena iš jų teigia, kad kosminio debesies fragmentai suformuoja keletą nedidelių branduolių, kuriems susidūrus vienam su kitu susiformuoja žvaigždės. Pasak kitos, milžiniškos žvaigždės gimsta tada, kai iš vidaus ima irti visa debesies struktūra. Pastarojo proceso metu materija ima trauktis į debesies centrą, kuriame ir gimsta itin masyvios žvaigždės.