NASA siunčia į Mėnulį naują mokslinį aparatą

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad pagrindinė šios misijos užduotis – ištirti Mėnulio atmosferą, taip pat dulkes jo paviršiuje. Tačiau šis projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą ryšys su orbitine observatorija bus palaikomas per lazerines komunikacijos technologijas.

„Informacija, kurią aparatas surinks moksliniais prietaisais, į Žemę bus perduota lazerio spinduliais. Tai leis mums per tą patį laiko tarpą gauti daugiau duomenų, negu naudojant radijo ryšį“, - aiškino Goddardo kosminių skrydžių centro atstovas Donas Cornwellas.

Ryšį su Žeme per lazerines technologijas jau yra sėkmingai išbandęs Tarptautinės kosmoso stoties ekipažas. Šį kartą artimą ryšį su LADEE padės palaikyti trys specialūs duomenų priėmimo ir perdavimo kompleksai. Du iš jų pastatyti JAV teritorijoje, o trečiąjį Europos kosmoso agentūra padėjo sukonstruoti Tenerifės saloje.

Amerikiečių mokslininkai naujoviškai pagamino ir pačią orbitinę observatoriją – ji yra prizmės formos ir su visa įranga sveria maždaug 400 kg. Jos saulės baterijos nėra išskleistos į šonus tarsi sparnai, bet dengia visą korpuso paviršių. Maža to, Ameso tyrimų centro inžinieriai sukūrė LADEE tipinį modulį, kurio konstrukcija bus naudojama ir kitų aparatų gamybai.

Šio projekto vadovė Joan Salute nurodė, kad tai leido bendrą darbų vertę sumažinti iki 280 mln. dolerių (728 mln. litų). Į šią sumą įtrauktos ir išlaidos, susijusios su LADEE iškelsiančia raketa „Minotaur V“, kurios gamybai buvo naudojama sunkioji balistinė raketa „Peacekeeper“, nuo 1986 iki 2005 metų priklausiusi Jungtinių Valstijų karinėms oro pajėgoms.

NASA pirmą kartą naudosis kosmodromu Volopo saloje, leidžiant aparatą už artimosios kosmoso erdvės ribų. LADEE kelionė į Mėnulį truks 30 dienų. Observatorija iš pradžių du kartus apskries Žemę elipsine orbita, pamažu artėdama tikslo link. Dar maždaug mėnesio prireiks tam, kad aparatas stabilizuotųsi Mėnulio orbitoje ir kad su juo būtų nustatytas lazerinis ryšys.

Jeigu viskas vyks pagal planą, tai lapkričio pradžioje neutronų ir ultravioletinių spindulių spektrometru aprūpintas aparatas pradės siųsti pirmąją informaciją apie vienintelio Žemės palydovo atmosferos ir jose esančių dulkių, kurias kelia krintantys asteroidai, sudėtį.

Kaip pažymėjo NASA direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams Johnas Grunsfeldas, šie duomenys leis žengti dar vieną žingsnį pirmyn tyrinėjant Saulės sistemos evoliuciją ir gali suteikti svarbios pagalbos ateityje rengiant kitas misijas, įskaitant ir pilotuojamą skrydį į Mėnulį.