Mokslininkai aptiko naują „pačią tolimiausią“ galaktiką

Kadangi šviesai nuo išorinio Visatos krašto iki mūsų tenka keliauti taip ilgai, minima galaktika atrodo tokia, kokia buvo prieš 13,1 mlrd. metų (jos atstumas nuo Žemės 30 mlrd. šviesmečių, nes Visata plečiasi).

Tyrimų vadovas Stevenas Finkelsteinas iš Teksaso universiteto (JAV) sakė: „Tai pati tolimiausia galaktika, kurią esame patvirtinę. Ši galaktika atrodo tokia, kokia buvo 700 mln. metų po Didžiojo sprogimo“.

Tolimoji galaktika pavadinta sudėtingu pavadinimu – z8_GND_5296.

Astronomams pavyko išmatuoti jos atstumą nuo Žemės, išanalizavus jos spalvą. Kadangi Visata plečiasi ir viskas nuo mūsų tolsta, šviesos bangos ištempiamos. Dėl šios priežasties objektai atrodo raudonesni, negu iš tikrųjų yra.

Astronomai apskaičiuoja šį spalvos pokytį pagal vadinamo raudonojo poslinkio formulę.

Jie nustatė, kad minimos galaktikos raudonasis poslinkis yra lygus 7,51 ir aplenkia ankstesnę rekordininkę, kurios raudonasis poslinkis buvo 7,21. Tai reiškia, kad ši galaktika yra pati tolimiausia iš visų iki šiol aptiktų galaktikų.

Tai nedidelė žvaigždžių sistema: ji yra maždaug 1 – 2 proc. Paukščių Tako dydžio ir turi daug sunkiųjų elementų. Tačiau jai būdingas vienas netikėtas bruožas: dujos ir dulkės naujomis žvaigždėmis joje virsta stebėtinu greičiu – šimtus kartų greičiau negu mūsų pačių galaktikoje.

Tai antroji iki šiol žinoma tolima galaktika, kurioje žvaigždės formuojasi dideliu tempu.