Marsaeigiai Raudonojoje planetoje rado "mėlynių"!

Visos jos (o jų – daugiau nei 50) eksponuojamos Smitsono Nacionalinio Oro ir kosmoso muziejaus parodoje. Du NASA marsaeigiai 90 dienų misijai Marse nusileido prieš dešimt metų. Vienas iš jų tebesidarbuoja ir šiandien. Abu robotai Žemėn atsiuntė šimtus tūkstančių Marso paviršiaus nuotraukų. Šias "mėlynes" "Opportunity" rado Erelio krateryje, netoli savo nusileidimo vietos. "Mėlynių" rutuliukų sudėtį zondas išanalizavo spektrometrais. Iš pradžių buvo manyta, kad "uogos" susidarė dėl paprasčiausių cheminių reakcijų – gyvybė čia niekuo dėta. Vis dėlto pernai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė ką kita – požymius, kad jų susidarymo procesuose esminį vaidmenį turėjo atlikti mikroorganizmai. Tokios išvados apie Marso "mėlynes" leido manyti ne tik tai, kad Marse būta skysto vandens, bet ir tai, kad ten egzistavo gyvybė (mikroorganizmų pavidalu).

‘Spirit and Opportunity: 10 Years Roving Across Mars’(Spirit ir Opportunity: dešimt metų Marso paviršiumi) – toks yra šios ekspozicijos pavadinimas. Ją kuruoja marsaeigių misijoms vadovavę mokslininkai. Be neįprastų "mėlynių", parodos nuotraukose įamžinti įspūdingi kraterių, kalvų, kopų, dulkių debesų, meteoritų, uolų fragmentų ir saulėlydžio Marse vaizdai. Marsaeigiai Raudonojoje planetoje nusileido 2004 m. sausį ir pradėjo tyrinėti vulkanines nuosėdas, lygumas, meteoritus ir smūginius kraterius. "Kiekviena šios ekspozicijos fotografija pasakoja ne tik atskirą istoriją apie Marso grožį, bet ir po kokią nors naują atradimo istoriją, - pasakoja minėto muziejaus planetologas-geologas Džonas Grantas (John Grant). – Tai – žvilgsnis į svetimą pasaulį marsaeigio akimis."

Beje, kai kuriuos atradimus marsaeigiai padarė netyčia. Pavyzdžiui, po maždaug 800 dienų užstrigo ir sustojo vienas marsaeigio "Spirit" ratas. Inžinieriai nusprendė tęsti kelionę, nors nesisukantis ratas ir vilksis gruntu. Besivelkantis ratas Marso paviršiuje paliko vagelę, po kuria netrukus pasimatė balta kaip sniegas medžiaga. Paaiškėjo, kad tai – silicio junginys, įprastai aptinkamas karštose versmėse ir hidroterminėse sistemose – gyvybei tinkamoje terpėje. "Tai buvo nokautuojanti staigmena, - prisimena "Mars Exploration Rover" misijai vadovavęs Kornelio universiteto astrofizikos profesorius Stivenas Skvairas (Steven Squyres). – Tai buvo akla sėkmė. Jei tas ratas nebūtų užstrigęs, taip ir nebūtume to sužinoję."

Marsaeigiai konkrecijų ir nuosėdinių uolienų sluoksnių, sudarytų iš sulfatų druskų, o tai bylojo kadaise planetos paviršiumi tekėjus vandenį. Nors daugelyje fotografijų byloja, kad Marse dominuoja rausvų spalvų kraštovaizdis, kai kurie kadrai atkreipia dėmesį į kitas Raudonosios planetos spalvas, kuriomis nusidažiusios Marso uolos, gruntas ir dangus. "Vienoje nuotraukoje marsietiškas saulėlydis nufotografuotas melsvame danguje, kuris dienos metu Marse dėl rausvų dulkių būna rausvas, rožinis. Tačiau per saulėlydžius jis tampa melsvas. O mūsų Žemėje būna priešingai", - pabrėžia S. Skvairas.