Lietuviškų kosminių palydovų odisėjos pabaigą vainikuos jų mirtis kosmose

Kaip atrodys visas lietuviškų palydovų kelias, išsamiau pasakoja Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Pirmiausia – į Tarptautinę kosminę stotį Lietuviškus palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ pakėlė maždaug 13–os aukštų pastato ilgio (40 metrų) raketa „Antares“, kuri kartu su visu kroviniu sveria 281 toną. Įdomu tai, kad vien „Antares“ raketoje maksimalus skysto deguonies kiekis sveria 178 tonas. Toks kiekis užima maždaug trijų traukinio cisternų tūrį, o žibalo kiekis – 65 tonas (1 traukinio cisterna).

Raketa po 6 sekundžių po pagrindinio variklio įjungimo atsiskyrė nuo paleidimo aikštelės atraminės konstrukcijos, o jau po dešimties minučių jos darbas buvo baigtas – erdvėlaivis „Cygnus“ pakeltas į kosmosą manevravo vienas. Čia jis praleis dar dvi paras, kol susijungs su TKS. „Cygnus“ kosmose atlieka sudėtingus manevrus. Vien tam, kad manevruotų kosmose, erdvėlaivis naudoja 32 variklius, – pasakoja Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. – Erdvėlaivis priartės prie TKS, tada „Cygnus“ kapsulę turės pagauti robotinė ranka. Tuo metu faktiškai ir baigsis „Orbital“ skrydžio atsakomybė – ji pereis NASA operacijų centrui.“ V.Tomkus aiškina, kad „Cygnus“ kapsulė robotine ranka bus pritraukiama prie TKS šliuzo ir prišvartuota. Tuomet bus iškrauti pusantros tonos sveriantys kroviniai, tarp kurių yra ir lietuviški palydovai.

Pakilę į kosmosą, palydovai sudegs

„Krovinyje yra pačių įvairiausių atsargų, pradedant maistu, vandeniu, taip pat labai reikalingų įrankių, detalių stoties aptarnavimui. Nemažą dalį sudaro apie keli šimtai įvairių eksperimentų“, – aiškina V.Tomkus.

TKS praleidęs 43 dienas „Orbital Sciences” priklausantis erdvėlaivis grįš atgal. Tiesa – ne tuščiomis. Jis bus pakrautas 1,3 tonos kroviniu – šiukšlėmis.

Iš TKS palydovai bus paleisti ne anksčiau nei po mėnesio. Iš pradžių tikėtasi juos į orbitą pakelti maždaug vasario 16–ąją. Dabar tikimasi, kad palydovai gali būti pakelti kitą Lietuvai svarbią datą – kovo 11-ąją.

„Orbitoje palydovai išbus apie pusmetį. Po paleidimo jie skries savarankiškai ir po truputį lėtės. Orbitoje yra atmosferos likučių, dėl jų palydovai lėtės ir maždaug po pusmečio sudegs“, – pasakoja V.Tomkus.

Lietuvos kosmoso bendruomenė tikisi, kad šie palydovai bus tik pirmas Lietuvos žingsnis skverbiantis į kosmoso platybes ir ateityje bus vykdomi gerokai sudėtingesni projektai.

Nesėkmingi bandymai pakilti

Lietuviškus palydovus gabensiančios raketos paleidimas iki šiol buvo ne kartą atidėtas.

Raketos paleidimą sausio 8 – ąją teko atidėti dėl stiprių saulės žybsnių, o dar anksčiau – dėl aušinimo sistemos gedimo TKS, vėliau – dėl didelio šalčio JAV.

Vienas palydovų – „LitSat-1“ yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Jis sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Leidžiant šį palydovą bus bandomas ir pjezo reakcijos mechanizmas.

Kito palydovo – „LituanicaSat-1” iniciatoriai yra Vytenis Bruzas ir Laurynas Mačiulis. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Skelbiama, kad šio palydovo tikslas – išmėginti lietuvių vystomas technologijas ir testuoti alternatyviuosius energijos šaltinius.