Mokslininkai teigia, kad arčiausiai saulės esanti žvaigždė gali turėti už Žemę gyvybei tinkamesnę planetą

Išsamūs tyrimai, kuriuose analizuojamos tinkamiausios gyvybei sąlygos, rodo, kad Kentauro Alfa B – tai arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, gali turėti planetą, kuriose būtų idealios sąlygos palaikyti gyvybei – salynams, seklioms jūroms ir šlaitams, kur įvairios gyvybės formos galėtų egzistuoti iki 10 mlrd. metų.

Tačiau reikėtų susitaikyti su tuo, kad trauka šioje planetoje būtų maždaug ketvirtadaliu didesnė nei Žemėje.

Dažniausiai manoma, kad įprastai geriausios vietos egzistuoti gyvybei yra Žemės dydžio planetos, skriejančios aplink Saulės dydžio žvaigždes. Tačiau tokie modeliai naudojasi tik dviem kriterijais – planetos dydžiu ir atstumu nuo jos žvaigždės.

„Tačiau niekas niekada neištyrinėjo kitų vietų, kurios gali turėti net geresnes sąlygas gyvybei negu Žemė“, – sako Renésas Helleris iš McMasterio universiteto Ontarijo valstijoje Kandadoje.

Jis su kolegomis išanalizavo papildomus kriterijus, įskaitant ir hipotetinę planetos trauką, amžių ir vidinę struktūrą, ir gyvenimo sąlygas tokioje planetoje apskaičiavo kompiuteriu.

Žemėje gyvybė egzistuoja 3,5 mlrd. metų iš jos 4,6 mlrd. metų trukmės egzistencijos. Tačiau Žemė yra gyvenamosios zonos pakraštyje ir Saulė sendama vis kaista. Greičiausiai praėjus maždaug 1 ar 2 mlrd. metų nuo dabar, Žemė taps karšta į Venerą panašia planeta, apgaubta mirtina anglies dvideginio ir sieros rūgšties doze.

Išanalizavę turimus duomenis, mokslininkai nustatė, kad tinkamiausia gyvybei gali būti už Žemę kiek didesnė planeta, skriejanti aplink mažesnę už Saulę žvaigždę.

Jau buvo spėjimų, kad Alfa Kentauro B turi uolingą planetą. Nors taip pat manyta, kad šis pasaulis yra per arti savo žvaigždės, kad jame egzistuotų gyvybė. Tačiau egzoplanetų medžiotojai, tokie kaip NASA „Kepler“ misija, parodė, kad planetos retai kada gimsta vienos ir dažnai dar neatrastas pasaulis skrieja toliau nuo savo žvaigždės.

Toks pasaulis būtų labai masyvus ir gravitacija padarytų peizažą plokštesnį nei Žemėje, kuriame egzistuotų seklios jūros ir archipelagai kaip Indonezijoje ar Bahamuose. Mokslininkai neįvardino, kokios gyvybės rūšys galėtų gyventi tokioje planetoje, tačiau R. Helleris mano, kad dėl didesnės gravitacijos augalija būtų arčiau žemės ir atmosfera tokioje planetoje būtų storesnė.

Taigi, palyginus su atitikmenimis Žemėje, šio pasaulio sausumos gyvūnai būtų trumpesni ir kresnesni.