Aptikta pirmoji planeta su nepastoviu klimatu

„Kepler-413B“ pavadinta egzoplaneta iš tikrųjų yra labai neįprasta. Ji aptikta labai toli nuo Žemės, už maždaug 2 300 šviesmečių Gulbės žvaigždyno pusėn. Ji išsiskiria labai didele precesija, planetos sukimosi ašies pokyčiu jos orbitos plokštumos atžvilgiu, sakoma pranešime. Panašų reiškinį galima stebėti pasukus vaikišką vilkelį: lygiai taip pat sukasi ir planetos, tik jas „stumia“ kitų dangaus kūnų trauka. Pranešama, kad „Kepler-413B“ sukimosi ašis per 11 metų pasislenka 30 laipsnių. Žemės atveju mūsų planetos ašis per 26 000 metų pasikeičia 23,5 laipsniais. Dėl labai didelės precesijos „Kepler-413B“ egzoplanetoje nėra stabilaus klimato: jis visą laiką keičiasi, ir joje nėra aiškių klimatinių juostų, kaip Žemėje. Laimė, niekas tokio klimato poveikio negali pajusti. „Kepler-413B“ yra dujinė milžinė, kurios masė 65 kartus didesnė nei Žemės, be to, ji sukasi pernelyg arti savo gimtosios žvaigždės (metai „Kepler-413B“ planetoje trunka vos 66 dienas), taigi, labai tikėtina, kad gyvybės nėra ir galimuose jos palydovuose.

Vis dėlto „Kepler-413B“ labai domina mokslininkus, teigia NASA atstovai. Itin didelė jos precesija aiškinama tuo, kad egzoplaneta sukasi aplink dvinarę žvaigždžių sistemą, raudonąją ir oranžinę nykštukes. Iš visko sprendžiant, šios planetos orbita taip pat „tampoma“ dėl to, kad jos plokštuma palinkusi 2,5 laipsniais šios žvaigždžių poros orbitos plokštumos atžvilgiu.

Astronomai kol kas negali paaiškinti, kodėl „Kepler-413B“ yra „išplėšta“ iš dvinarės sistemos orbitų plokštumos. Gali būti, kad aplink šias žvaigždes skrieja kitos didelės masės planetos arba trečioji žvaigždė, veikianti „Kepler-413B“ orbitą.

NASA mokslininkai teigia toliau stebėsiantys šią žvaigždžių sistemą, nors tai labai sudėtingas ir ilgas darbas. „Kepler-413B“ aptikimas užtruko ilgiau nei 4 metus. „Kepler“ teleskopu astronomai per pirmąsias 180 stebėjimo dienų pamatė 3 planetos tranzitus (jos padėtį žvaigždės disko fone), kurie kartojosi kas 66 dienas. Tačiau vėliau net 800 dienų tranzitų nebuvo matyti, o po to jie užfiksuoti 5 kartus iš eilės.

Toks neįprastas dalykas labai sudomino tyrėjus, ir jie ėmėsi įdėmiai stebėti „Kepler-413B“, sakoma pranešime. Paaiškėjo, kad neįprastas tranzitų periodiškumas susijęs su planetos orbitos svyravimais. Deja, dėl šio ypatumo kitą „Kepler-413B“ tranzitų seriją bus galima pamatyti ne anksčiau nei 2020 metais.