Ar esate kurią nors žiemos naktį praleidę lauke, toli nuo miestų ir šviečiant pilnam mėnuliui? Jeigu taip, tai žinote kaip viskas aplinkui būna siurrealu. Sniegas ir mėnulis naktį padaro ypatingai šviesią, o ant žemės spindinti galybė snaigių, atrodo tarsi iš dangaus nukritusios žvaigždės. Jeigu dangų dar apgaubia ypatingi plunksniniai debesys, tai pro juos šviečiantis mėnulis sukuria įspūdingus halus – šviečiančius apskritimus aplink Žemės palydovą. Nežinote apie ką kalbu? Tuomet nuoširdžiai kviečiu pasižiūrėti mano naująjį darbą apie naktinę žiemą, joje vykstančius naktinius reiškinius ir žmogaus pamirštas, negyvenamas bei apleistas vietas.