Gravitacinės bangos – užuomina apie begalybę visatų

Gravitacinės bangos laikomos Didžiojo sprogimo, davusio pradžią mūsų Visatai, įrodymu. Astronomai teigia užfiksavę užuominas apie tai, kas vyko milijardinę trilijonosios trilijonosios trilijonosios sekundės dalį po Didžiojo sprogimo pradžios.

Tą trumpą akimirką mūsiškė Visata pradėjo neįtikėtinai sparčiai plėstis – ši teorija vadinama kosmine infliacija. Albertas Einsteinas prognozavo, kad toks kolosalus sprogimas turėtų erdvėje ir laike palikti bangas. Mokslininkai jas vadina gravitacinėmis bangomis.

Jos sukuria blyškų, tačiau atskiriamą, raštą kosminės mikrobangų spinduliuotės poliarizacijoje, kuri yra laikoma Didžiojo sprogimo atspindžiu.

Šis atradimas buvo ypač svarbus ir daugelio visatų teorijoms, nes jose skiriamas svarbus vaidmuo gravitacinėms bangoms. „Daugelyje modelių, jei turite infliaciją, tuomet turite ir multivisatą“, – sakė Stanfordo universiteto fizikas Andrei Linde.

Kai kurie astrofizikai mano, kad egzistuoja visų įmanomų rūšių visatos: nuo mums pažįstamos iki tokios, kur veikia visiškai kiti, mums nežinomi fizikos dėsniai.

„Tai, kas ką tik buvo atrasta, yra infliacijos „rūkstantis ginklas“ – rimčiausias įrodymas, kokį šiuo metu turime, kad tai iš tiesų įvyko. Taigi multivisatų teorija skamba labiau įtikinamai nei bet kada anksčiau“, – sakė astronomijos, fizikos ir mokslo temomis rašantis autorius Colinas Stuartas.

Kitoje daugelio visatų teorijoje teigiama, kad jei erdvė ir laikas yra beribiai, tuomet kažkur viskas turi pradėti kartotis, nes egzistuoja baigtinis skaičius būdų, kaip gali susidėti dalelės.

Daugelio visatų teorijos galėtų paaiškinti daugybę procesų, kurie jau seniai kankina kosmoso mokslininkus.

Pavyzdžiui, 1998-aisiais buvo atrasta, kad galaktikos mūsų visatoje tolsta vienos nuo kitų didėjančiu greičiu. Tai prieštarauja taisyklei, kad gravitacijos jėgos turėtų šį procesą lėtinti. Jei egzistuoja daugelis visatų, tuomet mūsiškėje, galbūt, tamsioji energija yra ganėtinai silpna.

Apie multivisatas užsimenama ir Stygų teorijoje, kuri tvirtina, kad mūsų visata turi ne keturis išmatavimus (tris erdvės ir laiką), bet vienuolika. Kiti matmenys esą yra „paslėpti“ ir atsiskleidžia ypatingomis sąlygomis (pvz., juodosiose skylėse). O šalia mūsų yra kitos, paralelinės erdvės.

„Multivisata galėtų netgi paaiškinti, kodėl apskritai mes egzistuojame, – svarsto C. Stuartas. – Jėgos, veikiančios mūsų visatoje, tokios kaip gravitacija, atrodo tarsi specialiai suderintos gyvybei.“

Beje, ir anksčiau mokslininkai, tyrinėdami Plancko žemėlapį (jame užfiksuota kosminė mikrobangų spinduliuotė) pastebėjo anomalijų, kurias paaiškinti gali tik kitų visatų gravitacinės jėgos. Mat buvo prognozuojama, kad šis žemėlapis bus tolygus, tačiau jo pietinėje dalyje matoma tankesnė koncentracija. O viena šio žemėlapio vieta – „šaltasis taškas“ – mokslininkams sukėlė įtarimų, kad mūsų visata galėjo susiliesti su kita visata.

„Šias anomalijas galėjo sukelti kitos visatos, „tempusios“ mūsiškę jai formuojantis Didžiojo sprogimo metu“, – sakė Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) fizikos teoretikė Laura Mersini-Houghton.

Jei visatų yra begalybė, tuomet turėtų būti ir begalybė Žemių su jūsų kopijomis, kurios skaito begalę identiškų šio straipsnio kopijų…