Mėnulio palydovai
.


Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.


Mėnulio paviršiuje egzistuoja smulkių dulkių juostos, vadinamos vingiais ar sūkuriais (angl. swirls). Jų ilgis siekia 1-5 kilometrus, nors ilgiausia driekiasi net 60 kilometrų.


Internete pasirodė keistas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas juodas taškas, judantis skersai Mėnulio paviršiaus tolyn į atvirą erdvę. Kai kurie kosmoso entuziastai iškart atmetė versiją, kad tai yra palydovas.


Internete knibžda daugybė entuziastų, nuodugniai tyrinėjančių kosmose padarytas nuotraukas. Jų tikslas – pastebėti keistas struktūras ar objektus, kurie galimai yra susiję su nežemiškos gyvybės formomis.


Manėte, Mėnulis taip pat atrodė visada? Pasirodo, ne tik dinozaurai galėjo regėti kitokį jo peizažą, bet ir neatmetamas jo pasikeitimas ir dabar.


JAV mokslininkai paskelbė savo tyrimo, skirto Mėnulio formos pokyčiams dėl Žemės traukos, rezultatus. Su jais susipažinti galima mokslo žurnale „Geophysical Research Letters“.


<em>Mokslininkai neturi tuščių vilčių dėl NASA’os LADEE roboto zondo, tyrusio Mėnulį supančių dulkių ir dujų pėdsakus, lemties.</em>
|
||