Kodėl iki šiol neradome nežemiškos gyvybės pėdsakų? Ne ten ieškojome!

„Raudonosios nykštukės turi labai sudėtingą kosminę aplinką“, – sako Oferis Cohenas iš Harvardo -Smitsono astrofizikos centro.

Žemę nuo Saulės žybsnių ir kosmoso oro saugo jos magnetinis laukas, kuris kosminius spindulius nukreipia nuo Žemės. Žemę taip pat saugo ir tai, kad jos orbita nuo Saulės nutolusi 93 mln. mylių.

Raudonosios nykštukės yra mažesnės ir vėsesnės nei Saulė. Tam, kad jose galėtų egzistuoti vanduo, taigi ir gyvybė, aplink nykštukes besisukančios planetos nuo savo žvaigždžių turi būti nutolusios kur kas arčiau nei mūsų planeta nuo Saulės. Tačiau tai pat reiškia, jog tas planetas lengviau gali paveikti kosminis oras.

Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai analizavo, kokios įtakos raudonųjų nykštukių žybsniai turi jų planetoms. O šiame tyrime analizuojama, kokį poveikį planetai turi kosminiai vėjai. Mokslininkų komanda naudojo kompiuterių modelį, kad simuliuotų tris gerai mokslininkams žinomas raudonųjų nykštukių planetas, kurios skriejo aplink savo žvaigždes.

Atlikę tyrimus jie išsiaiškino, kad net ir Žemės dydžio magnetinis laukas nebūtinai gali apsaugoti planetų gyvenamąją zoną nuo kosminių spindulių bombardavimo.

„Kosmoso aplinka šalia nykštukių esančiose planetose gali būti kur kas sudėtingesnė nei Žemėje, – sako vienas tyrimo autorių Jeremy Drake'as. – To pasekmė – kiekviena potencialiai gyvenama planeta per ilgą laiką gali būti praradusi savo atmosferą.“

Tokios atšiaurios kosminės sąlygos raudonosiose nykštukėse taip pat paskatintų ir įspūdingas auroras – Šiaurines šviesas. Aororos aplink raudonąsias nykštukes skriejančiose planetose gali būti 100 tūkst. kartų stipresnės nei Žemėje.