Mėnulio urvai priglobtų astronautus

Šios įvairaus dydžio ertmės Mėnulio paviršiuje buvo atrastos tarp milijonų čia esančių kraterių: jas aptiko JAV kosminio aparato LRO ir Japonijos paleisto Mėnulio palydovo „Kaguya“ padarytas nuotraukas analizavę specialistai. Pasak NASA atstovų, šių angų skersmuo siekia nuo 5 iki 900 metrų. Manoma, kad į Mėnulį atvykę astronautai jas galėtų naudoti kaip natūralų prieglobstį nuo kosminės spinduliuotės ir temperatūrų skirtumo Mėnulio paviršiuje.

Pranešama, kad daugelis tokių angų veda į požemines olas, kurios susidarė prieš milijardus metų vėstant lavai, tekėjusiai vadinamaisiais lavos kanalais. Tai ilgi vingiuoti tuneliai po Mėnulio paviršiumi, susidarę sukietėjus išsilydžiusių uolienų srautui. Pasitraukus viduje esančiai lavai, liko tik tuščias tunelis akmeninėmis sienomis. Angos į tokius tunelius atsivėrė dėl įgriuvimų, kuriuos galėjo sukelti meteoritų smūgiai, mano mokslininkai.

NASA atstovų teigimu, gyventi tokiose Mėnulio olose – idealus variantas astronautų saugumo požiūriu. Jų nepasiektų nei mikrometeoritai, nei kosminė radiacija, čia būtų labai nedaug dulkių, ne taip vargintų ir milžiniškas temperatūrų skirtumas Mėnulio dienos ir nakties metu.

Bene labiausiai žinoma anga į Mėnulio požemį buvo aptikta Japonijos kosminio aparato „Kaguya“. Ji yra netoli seisminės veiklos požymiais išsiskiriančio Marius Hills regiono. Atvira 65 metrų skersmens anga veda į mažiausiai 80 metrų gylyje esantį požeminį tunelį. Mokslininkai mano, kad šis tunelis gali atvesti į dar didesnę požeminę olą. Kadangi anga yra vadinamojo Mėnulio paviršiaus kanalo viduryje, mokslininkai spėja, kad ji veda į maždaug 370 metrų pločio požeminį lavos vamzdį.

Nors Mėnulio kolonizavimo pradžios dar reikės gerokai palaukti, apie tokius savo ketinimus jau yra paskelbusios JAV, Kinijos bei Rusijos kosminės agentūros.