Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Astronomai pirmą kartą įrodė, kad mirusios žvaigždės, baltosios nykštukės, gali pritraukti naujos medžiagos ir sprogti – kitaip sakant, virsti supernova. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Už 11,5 mln. šviesmečių esančioje galaktikoje užfiksuotas sprogimas priskiriamas Ia tipo supernovoms. Astronomai ilgą laiką įtarė, kad tokie sprogimai įvyksta dėl baltųjų nykštukių, kurios „išsiurbia“ gretimos žvaigždės medžiagą. Tačiau iki šiol jiems trūko įrodymų. Šių metų pradžioje užfiksuoto supernovos sprogimo duomenys įrodo, kad jį sukėlė baltoji nykštukė. Astronomų teigimu, atradimas įrodo, kad mirusios žvaigždės gali „prisikelti“. Tam, kad sprogtų. Astronomai šiuos duomenis užfiksavo pasinaudoję Europos kosminės agentūros ESA „Integral“ gamos spindulių observatorija. „Integral“ turi visas galimybes užfiksuoti tokio įvykio ženklus, tačiau mums teko laukti daugiau nei dešimtmetį tam, kad užfiksuotume kartą per žmogaus gyvenimą įvykstantį reginį – artimą supernovą“, – sakė Kosmoso tyrimų instituto Maskvoje ir Maxo Plancko astrofizikos instituto (Vokietija) astronomas Eugene Churazovas. Nors Ia tipo supernovos turėtų būti dažnas reiškinys Visatoje, atskirose galaktikose jos stebimos retai ir įvyksta maždaug kartą per šimtą metų. Sausio 21-ąją užfiksuota supernova, pavadinta SN2014J, sprogo galaktikoje M82. Nors ji yra už 11,5 mln. šviesmečių nuo Žemės, tai – iki šiol artimiausias užfiksuotas Ia supernovos sprogimas. Remiantis teorinėmis žiniomis, tokių sprogimų metu baltojoje nykštukėje esanti anglis ir deguonis turėtų virsti radioaktyviuoju nikeliu. Šis tuomet turėtų staigiai suirti į radioaktyvųjį kobaltą, o šis kiek lėčiau virstų stabilia geležimi. Būtent tokius duomenis ir patvirtino „Integral“ observatorija. Baltosios nykštukės įprastai turi maždaug 1,4 karto daugiau masės nei Saulė, tačiau jų dydis prilygsta Žemei. Kadangi neturi branduolinėms reakcijoms reikalingų kuro atsargų, šios mirusios žvaigždės pamažu nyksta, kol galiausiai virsta juodosiomis nykštukėmis. Po daugiau nei 5 mlrd. metų Saulė virs raudonąja milžine, o dar maždaug po milijardo metų – baltąja nykštuke. |