Mėnulyje rasti neseno vulkaninio aktyvumo pėdsakai

Automatinė tarpplanetinė stotis LRO ištyrė mūsų planetos palydovo paviršiaus darinius. Tokie bazaltiniai sluoksniai vadinami Netaisyklingais jūrų plotais (Irregular Mare Patches – IMP) ir liudija vulkaninį aktyvumą. Jų struktūra ir daug kitų aplinkybių rodo santykinai neseną jų susiformavimą.

Daugelio šių sluoksnių amžius mažesnis už 100 mln metų. Tuo metu Žemėje buvo kreidos amžius, ir po planetą bastėsi dinozaurai. O kai kurių rastų pavyzdžių amžius nesiekia nei 50 milijonų metų. Iš viso aptikta 70 tokių pavyzdžių – žinomiausias iš jų - trikilometrinė kaldera Ina.

Atradimas nustebino mokslininkus: pasirodo, prieš milijonus metų Mėnulio paviršiaus vaizdas smarkiai skyrėsi nuo matomo dabar. Ten veržėsi ugnikalniai. Be to, tuo metu vulkaninis aktyvumas nebuvo anomalija, o buvo svarbus Mėnulio geologinės istorijos elementas.

Lunar Reconnaissance Orbiter yra dirbtinis Mėnulio palydovas. Jis buvo paleistas 2009 metų birželio 19 dieną. Pagrindinės aparato užduotys: Mėnulio topografijos tyrimai, radiacijos matavimas Mėnulio orbitoje, Mėnulio poliarinių regionų tyrimas ir tikslių žemėlapių sudarymas.

Vieno iš LRO projekto dalyvių, Johno Kellerio nuomone, šis atradimas privers mokslininkus visiškai kitaip pažvelgti į Mėnulyje vykstančius procesus. Anksčiau mokslininkai manė, kad mūsų planetos palydove vulkaninis aktyvumas vyko prieš 3,9 – 3,1 milijardus metų ir beveik visiškai baigėsi prieš vieną milijardą.

Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad Mėnulio vulkaninis aktyvumas nesibaigė staiga, o silpnėjo palengva. Be to, šis procesas gali būti dar nesibaigęs.

Илья Ведмеденко
www.naked-science.ru