Kaip iš tiesų atrodo kosmosas? (Video)

Ką gi, tuomet, deja, šįkart naujienos prastokos. Žiūrėdami į "Hubble" teleskopo kosminius kadrus, žiūrime ir grožimės melu. Ypač tai pasakytina apie spalvotąsias mokslo fotografijas. Tai kaipgi tuomet iš tikrųjų atrodo kosmosas? Joks, absoliučiai joks giliojo kosmoso objektas niekada neatrodys taip įspūdingai ir spalvingai, kaip mūsų kompiuterių ekranuose. Jei skristume per Oriono ūkus, nieko panašaus, ką matote nufotografuotuose Oriono ūkuose, nepamatytume. Priešingai – vaizdas būtų labai nuviliantis. Jei jis apskritai būtų. Kita vertus, užvertę akis į dangų tų pasakiškų grožybių plika akimi irgi nematome. Žvaigždės, viena, kita ryškesnės žvaigždės kalibro planeta, Mėnulis, kartais – koks meteoras ir, jei mieste dingsta elektra, naktiniu dangumi nusidriekianti balzgana Paukščių Tako juosta. Na dar vienas, kitas miglotas žvaigždžių būrelis – padrikasis ar sferiškasis spiečius. Žodžiu, ne kažką ten. Laimė, turime pažangios optinės ir fotografavimo technikos. Kuri į objektyvą surenka ne akimirkos, o visos minutės ar net valandos fotonus, atskriejančius iš vieno ar kito labai tolimo objekto. Rezultatas toks: "Hubble", rodytųs, nufotografavo tuščią naktinio dangaus plotelį, tačiau tas kadras tapo legendine "Hubble" giliojo kosmoso fotografija, kurią artinant pasirodo tūkstančiai kerinčių galaktikų. Beje, "Hubble" į tą "tuščią" juodo dangaus lopinėlį nemirksėdamas žiūrėjo 130 val.

Plika akimi nieko panašaus niekada nepamatysim – net ir mažiausiai šviesa užterštame naktiniame danguje. Na, o jei pavyktų kaip nors prie tų giliojo kosmoso objektų priartėti? Jei prie vieno iš tų įspūdingųjų visatos papuošalų priskirstume pakankamai arti? Čia ir visa bėda. Ūkai niekados nepasidarys ryškesni – kad ir iš kaip arti į juos žiūrėtume. Taip, artinantis prie ūko, jo vaizdas irgi didės – gal net užims nemenką dangaus skliauto dalį. Vis dėlto vidutinis jo ryškumas išliks visiškai toks pat. Galima nuskristi prie pat Oriono ūkų, tačiau iš ten jie atrodys ne ką ryškesni nei stebint iš Žemės. Žodžiu, blanku, ir tiek. O kaipgi spalvos? Kaipgi kerinčios spalvų paletės? Deja, tomis nuotraukose matomomis spalvomis astronomai mums begėdiškai meluoja. Jų melas beveik prilygsta Rosvelo sąmokslo teoretikų į akis pučiamai miglai. Mat astronomai stebėjimų metu dažniausiai naudoja nespalvoto vaizdo CDC kameras. Ant jų objektyvų uždedami tam tikro šviesos bangos ilgio filtrai. Jie šviesoje palieka tik tam tikrą spalvą – žalią, raudoną ar mėlyną.