Pirmosios žvaigždės pernakt pajaunėjo 150 milijonų metų

Planck tris metus – nuo 2009 iki 2012 – matavo kosminį mikrobangų foną (KMF). Tai yra pirmoji visatoje atsiradusi šviesa, praėjus 380 000 metų nuo Didžiojo sprogimo prieš 13,8 milijardus metų. Tai yra karštos ir tankios visatos spinduliavimo, pasklidusio jai vėstant, liekanos, dabar sklindančios iš viso dangaus skliauto.

Savo misijos gale Plancko komanda didžiausios raiškos kada nors sukurtą KMF temperatūrų žemėlapį, atskleidžiantį naujus įvairiausių kosmologinių detalių matavimus.

Nuo tada Plancko komanda analizavo KFM poliarizaciją, kas suteikė kitą šio spinduliavimo tyrimo būdą. „Tai lyg nepriklausomo eksperimento atlikimas, patvirtinantis mūsų rezultatus,“ sako projekto mokslininkas Janas Tauberis.

Vienas svarbus atradimas yra, kad vadinamieji kosminiai tamsieji amžiai truko ilgiau, nei manėme. Kai buvo išspinduliuotas KFM, visatoje dominavo nepermatomas vandenilio dujų ūkas. Jis liko tamsus šimtus milijonų metų, kol gravitacija iš materijos sulipdė pirmąsias žvaigždes ir galaktikas, sukūrusias pakankamai spinduliavimo, kad vandenilis būtų jonizuotas ir taptų skaidriu.

Astronomai tebeturi nedaug duomenų, kaip šis šviesesnysis periodas, vadinamoji rejonizacijos era, prasidėjo ir baigėsi. Plancko pirmtakas, WMAP, nustatė šios eros pradžią ties 420 milijonų metų po DS žyma, bet simuliacijos rodė, kad gravitacijai tiek laiko neužtektų atlikti savo burtus ir sukurti žvaigždes.

Dabar Planck, kaip kosminis apsaugininkas, tikrinantis padirbtą pažymėjimą, nustatė, kad datos nesutampa. Jis patraukė rejonizacijos pradžią iki maždaug 550 milijonų metų po DS, pajaunindamas pirmąsias žvaigždes beveik pusantro šimto milijonų metų.

„Jei problema nebūtų buvusi išspręsta, būtų tekę galvoti keistus žvaigždžių formavimosi pradžios būdus,“ sako Tauberis.

Jacob Aron
New Scientist № 3008