Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Prieš penkiasdešimt metų Sovietų Sąjungos kosmonautas Aleksėjus Leonovas tapo pirmuoju žmogumi, išėjusiu į atvirą kosmosą. Nedaug trūko, kad A.Leonovas iš šio „pasivaikščiojimo“ taip ir nebūtų sugrįžęs. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Iš Sibiro kilęs kosmonautas A. Leonovas buvo vienas iš 20 kosmonautų, Kremliau atrinktų kosmoso skrydžiams. 1965 m. kovo 18 dieną, praėjus beveik ketveriems metams po Jurijaus Gagarino skrydžio, A. Leonovas tapo pirmuoju žmogumi, kuris išėjo į atvirą kosmosą. Lemtingąją dieną jis lėtai išsiropštė iš pripučiamos oro sandarinimo kameros, pritvirtintos prie kapsulės „Voskhod 2“, ir 12 minučių išbuvo kosmose pririštas virve prie už 5 metrų esančio erdvėlaivio. Kai A.Leonovui buvo metas grįžti atgal, įvyko šis tas nenumatyto. Jo kostiumas, kuriame nebuvo išorinio atmosferos slėgio, išsipūtė kosmoso vakuume, todėl jam judėti buvo laibai sunku, o įtilpti į kamerą – neįmanoma. Tam, kad nemirtų kosmose ir sugrįžtų į „Voskhod 2“, Leonovas ėmėsi drąsaus žingsnio – jis kiek pravėrė kostiumą, kad iš vidaus išleistų šiek tiek oro. Šį kartą triukas suveikė, tačiau panašūs nutikimai ir nuolatinė įtampa lėmė, kad per visą buvimo kosmose laiką jis prarado net šešis kilogramus svorio. Šią kosminę misiją lydėjo ir daugiau nesusipratimų bei ypatingų situacijų: laivui leidžiantis sugedo automatinė orientacijos sistema, kosmonautams teko orientuotis ir leistis rankiniu būdu. Dėl šios priežasties erdvėlaivis nusileido nenumatytoje vietoje, 180 km šiauriau nuo Permės miesto. TASS savo pranešime tai pavadino nusileidimu „atsarginiame rajone“, nors iš tiesų tai buvo neįžengiama taiga. Dvi naktis didžiuliame šaltyje kosmonautai praleido vieni. Tik trečią dieną per gilų sniegą slidėmis atvyko gelbėtojai, kurie turėjo iškirsti mišką malūnsparniui nusileisti. Be kelionės „Voskhod 2“, 1975 m. liepos 15-21 d. jis vadovavo „Sojuz-19“ misijai. Tai buvo pirmasis bendras tarptautinis TSRS-JAV projekto Sojuz–Apollon skrydis, parodęs bendro techninių – organizacinių priemonių sprendimo bei kosmoso įsisavinimo galimybę tarptautiniu mastu. |