Kaip miršta galaktikos? Astronomai sako išsprendę dešimtmečių galvosūkį

Egzistuoja du pagrindiniai galaktikų tipai. Vienos yra gyvos, kupinos dujų, kuriose formuojasi žvaigždės, o kitos – negyvos ir neturinčios dujų, kur žvaigždės nesiformuoja, skelbia Kembridžo universiteto astronomas Yingjie'as Pengas.

Iki šiol mokslininkai nežinojo, kas užbaigia žvaigždžių formavimąsi galaktikose.

„Galaktikas nužudo vienas daugiausiai iššūkių keliančių klausimų per pastaruosius 20 metų“, – aiškino Y. Pengas.

Mokslininkai pasiūlė dvi idėjas apie tai, kas gali slopinti žvaigždžių formavimąsi. Vienas paaiškinimas yra žinomas kaip stranguliacija. Šio proceso metu reikiamų šaltų dujų kiekis, reikalingas norint sukelti žvaigždžių formavimąsi galaktikoje, yra lėtai uždusinamas.

Kitame kalbama apie staigų dujų pašalinimą iš galaktikos, kurios galbūt pasišalina dėl to, kad yra atplėšiamos iš kitos galaktikos.

Išanalizavę 26 tūkst. šalia mūsiškės esančių galaktikų, mokslininkai išaiškino, kad daugumos galaktikų mirties priežastis yra stranguliacija.

Žvaigždės daugiausiai sudarytos iš vandenilio ir helio. Mokslininkai atlikdami tyrimą susitelkė į „metalų – sunkesnių už vandenilį ir helį elementų – koncentraciją galaktikose. Tokie metalai susiformuoja, kai žvaigždės išlydo vandenilį ir helį ir paverčia sunkesniais elementais.

Astronomai išsiaiškino, kad mirusiose galaktikose buvo kur kas didesni kiekiai metalų nei gyvose. Šis atradimas suderinamas ir stranguliacijos versija.

Kai galaktika nebegauna dujų žvaigždžių formavimui, ji jų dar turi ir šios gali būti panaudotos žvaigždžių formavimui. Savo ruožtu šios žvaigždės gali suformuoti už vandenilį ir helį sunkesnius elementus.

O priešingai, galaktikos, kur dujos išnykta staigiai, žvaigždžių formavimasis taip pat sustabdomas staiga, tuomet metalų būna nedaug.

Skaičiavimai kompiuteriu rodo, kad stranguliacija užbaigti žvaigždžių formavimą reikia maždaug 4 mlrd. metų. Mokslininkai sako, kad stranguliacijos teoriją galima taikyti galaktikoms, kurios 100mlrd. kartų sunkesnės nei mūsų Saulė. Jos sudaro 95 proc. visų galaktikų.

Šio tyrimo metu buvo analizuojamos artimos galaktikos mūsiškei, o vėliau bus siekiama stebėti tolimesnes.