Mažasis ledynmetis 2030 metais: tai visgi bus ar nebus? (Video)

Valentina Žarkova, matematikos profesorė iš Šiaurės Kolumbijos universiteto, tvirtino, kad „per 26-ąjį ciklą dvi konvekcinių srautų bangos piką pasieks tuo pačiu metu, tačiau priešinguose Saulės pusrutuliuose. Tokia veidrodinė jų sąveika bus negatyvi – jos neutralizuos viena kitą. Dėl to gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – laikotarpis, kai Saulės aktyvumas būna ypač menkas“.

Pasak mokslininkės, „kai bangos intensyviai sąveikauja, registruojamas didelis Saulės aktyvumas. Bet kai jos slopina viena kitą, prasideda Saulės aktyvumo minimumas. Pastarąjį kartą toks fenomenas Saulėje stebėtas prieš 370 metų“.

Tačiau, kaip rašo „The Washington Post“, kita dalis mokslininkų ėmė prieštarauti mažojo ledynmečio idėjai ir siekia nuraminti Žemės planetos gyventojus, kad drastiškas klimato atšalimas mums tikrai negresia.

Georgas Feulneris, Potsdamo instituto Klimato pokyčių tyrimų padalinio vienas iš vadovų, dar 2011 metais nagrinėjo padarinius Žemės klimatui, nulemtus Saulės aktyvumo. G. Feulnerio mokslinėje publikacijoje skelbta, kad bet koks Saulės temperatūros mažėjimas bus gerokai nusvertas žmogaus sukelto globalinio atšilimo.

Tuo atveju, kai Saulės temperatūra ims mažėti, ji geriausiu atveju nukris 0,1 laipsnio pagal Celsijų, nors iki 2030-ųjų klimato temperatūra dėl industrializacijos turėtų vidutiniškai padidėti 1,3 laipsnio.

V. Žarkova taip pat savo idėją grindė XVII amžiumi, kai neva taip pat buvo įsivyravęs mažasis ledynmetis. Tačiau G. Feulneris rašė, kad tuo laikotarpiu klimato atšalimas buvo susijęs ne su Saulės aktyvumo sumažėjimu, o su padidėjusiu ugnikalnių aktyvumu. Bendrai kalbant, V. Žarkovos „mažojo ledynmečio“ 2030-aisiais idėja beveik visiškai neatsižvelgia į žmogaus poveikį aplinkai.

Mokslininkų tvirtinimu, artimiausiu metu klimatui didžiausią įtaką darys šiltnamio efektą sukeliančios išmetamosios dujos, o ne Saulės aktyvumo variacijos.