Mokslininkai pirmą kartą išvydo rejonizacijos epochos galaktiką

Profesoriau Roberto Maiolino iš Kembridžo universiteto vadovaujama tarptautinė astronomų grupė pirmą kartą sugebėjo išvysti rejonizacijos epochos – vykusios, praėjus keliems šimtams milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo, – tipiškų galaktikų susidarymą. Anksčiau mokslininkams pavykdavo stebėti tik egzotiškus, itin ryškius to laiko objektus, pavyzdžiui, kvazarus. Apie stebėjimą pranešama Pietų Europos Observatorijos pranešime spaudai, darbas bus publikuotas žurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.

Darbo autoriai galaktikų, nutolusių nuo Žemės ~13 mlrd š.m. stebėjimui naudojo Atakamos didįjį milimetrinių/submilimetrinių bangų fiksavimo masyvą (ALMA). Šviesa nuo jų iki mūsų sklinda taip ilgai, kad matome ją tokią, kokia ji buvo, paėjus vos 800 milijonams metų nuo Didžiojo Sprogimo. Jų spinduliavimo spektre astronomai aptiko linijas, būdingas jonizuotai angliai — paprastai jos lydi žvaigždžių gimimą iš dujų debesų.

Astronomai pažymi, kad pagrindinė vienos iš tiriamų galaktikų, BDF 2399, spinduliavimo dalis eina ne iš centro, o iš „pakraščių“. Vieno iš darbo autorių, Andrea Ferrara iš Aukštosios normalinės mokyklos Pizoje, (Italija), žodžiais tariant, mokslininkai anksčiau nematė tokio spinduliavimo iš galaktikų, esančių mažesniu nei milijardo metų atstumu nuo Didžiojo sprogimo. Tyrėjai pirmą kartą sugebėjo įžiūrėti vidinę tokio objekto struktūrą.

Spinduliavimo šaltinių išsidėstymą periferijoje mokslininkai aiškina intensyviu naujai susidariusių žvaigždžių spinduliavimu ir supernovų sprogimais, išsklaidžiusiais pradinį dujų debesį galaktikos centre. Visgi objekto gravitacija ir toliau traukia šaltas dujas iš tarpgalaktinės erdvės — jis ir pasireiškia anglies spinduliavimu.

Mokslininkai jau ir anksčiau intensyviai ieškojo rejonizacijos epochos objektų, tad, pavyzdžiui, neseniai išėjo straipsnis apie aptiktas III apgyvendinimo tipo žvaigždes — būtent tas, kurio „išvaikė“ dujas po susidarymo pirminėse galaktikose. Taip pat užfiksuoti tokie superryškūs objektai, kaip ankstyviej kvazarai ir galaktikos su itin dideliu žvaigždėdaros tempu. Darbo autorių teigimu, BDF2399 — pirmasis tipiškos to laiko galaktikos pavyzdys.

Rejonizacijos epocha prasidėjo maždaug po 500 milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo ir truko 450 milijonų metų. Jos metu buvo jonizuojami neutralūs vandenilio atomai, dėl kurių tarpžvaigždinė erdvė buvo neskaidri ultravioletiniam spinduliavimui. Apie pirmųjų galaktikų, suvaidinusių savo vaidmenį rejonizacijoje, sandarą žinoma labai mažai, nes betarpiškai jas stebėti itin sudėtinga dėl didžiulio atstumo.

nplus1.ru